Lėlių spektaklis – tai spektaklis, kuriame pagrindiniai aktoriai yra lėlės. Lėlės egzistavo beveik visose kultūrose ir netgi buvo naudojamos senovės civilizacijų religinėse praktikose. Vieni entuziastingiausių lėlių gerbėjų visada buvo vaikai. Vaikai mėgsta žiūrėti gerą lėlių spektaklį, bet dar labiau mėgsta manipuliuoti lėlėmis. Vaikas gali atsiduoti savo meilei lėlėms kurdamas savo lėlių spektaklį.
Jei vaikai pasitelkia savo vaizduotę, jie gali sukurti savo lėles, lėlių teatrą ir net parašyti pjesę lėlių vaidinimui. Pirmiausia vaikai turėtų parašyti lėlių spektaklio scenarijų. Jie gali parašyti pasaką, baisią istoriją ar bet kokį kitą scenarijų, kuris puikiai tinka lėlių spektakliui. Tada vaikai turėtų nuspręsti, kokio tipo lėles jie norėtų sukurti.
Paprasčiausios lėlių formos yra lazdelės, popieriniai maišeliai ir kojinės. Lėlė pagaliuką gali būti pagaminta nupiešiant dvimatį piešinį, jį iškarpant ir priklijuojant prie amatų pagaliuko. Tokio tipo lėlės idealiai tinka mažesniems vaikams, nes nereikalauja didelių pastangų. Jei vaikas nemoka piešti, tėvai gali atsispausdinti šabloną iš vaikų amatų svetainės, kad vaikas galėtų jį nuspalvinti ir iškirpti.
Kita lengvai pagaminama lėlė yra popierinio maišelio lėlė. Šios lėlės gali būti pagamintos iš paprastų pietų maišelių – tokių maišelių, kurie perkami vietiniame prekybos centre. Vaikas gali įkišti ranką į maišelį ir naudoti maišelio dugną kaip lėlės burną.
Statybinis popierius, verpalai ir audinio gabalėliai gali būti naudojami lėlės akims, nosiai, burnai ir plaukams formuoti. Vaikai gali aprengti lėlę, kurdami drabužius iš audinio atraižų ar statybinio popieriaus. Smagu gaminti lėles krepšyje, nes jos leidžia vaikui parodyti savo kūrybiškumą, kai jis kuria unikalų žaislą.
Kojinės lėlės yra trečias paprastas lėlių tipas, kurį vaikai gali pasidaryti patys ir naudoti savo lėlių spektaklyje. Vaikas paprasčiausiai įkiša ranką į kojines ir uždeda viršutinius pirštus ant nykščio. Taip susidaro lėlės burna. Tada ji gali naudoti paprastus daiktus, tokius kaip verpalai, sagos ir audinio atraižos, kad suteiktų jai veidą ir aprangą.
Sukūrę kelias lėles, vaikai gali pradėti kurti sceną lėlių spektakliui. Scena gali būti tokia paprasta, kaip staltiesės uždėjimas ant kortų stalo. Stalas tarnauja kaip scena, o už jo slepiasi lėlininkai. Kai kurie vaikai gali sukurti lėlių teatrą iš senos kartoninės dėžutės. Jie gali iškirpti dėžutės dugną ir papuošti statybiniu popieriumi, dažais, kreidelėmis ar žymekliais.