Pratimų intensyvumas reiškia, kaip sunkiai kūnas dirba užsiimant fizine veikla. Nors bet koks pratimas yra geresnis už jokią, vidutinio ar didelio intensyvumo aerobinė veikla kelis kartus per savaitę padeda sustiprinti širdį ir plaučius, taip pat padeda žmonėms kontroliuoti savo svorį ir kūno riebalų procentą, sumažinant tam tikrų ligų ir sveikatos sutrikimų riziką. Yra keletas būdų stebėti pratimų intensyvumą, įskaitant širdies ritmo, gebėjimo kalbėti treniruotės metu ir bendrą intensyvumo jausmą mankštos metu.
Širdies susitraukimų dažnio stebėjimas, siekiant užtikrinti, kad jis patenka į tikslinę zoną, yra vienas geriausių būdų stebėti pratimų intensyvumą. Didžiausias žmogaus širdies susitraukimų dažnis, išreikštas dūžiais per minutę, yra 220 atėmus jo amžių. Idealiai tinka mankšta, kad širdies susitraukimų dažnis būtų nuo 50 iki 80 procentų maksimalaus širdies susitraukimų dažnio. Žmonės, kurie tik pradeda pratimų programą, turėtų pradėti nuo veiklos, kurios metu jų širdies ritmas būtų apatinėje tikslinės širdies ritmo zonos dalyje, ir turėtų palaipsniui didinti treniruočių intensyvumą, kad pereitų prie treniruotės viršutinėje tikslinės zonos dalyje.
Gebėjimo kalbėti patikrinimas yra greitas ir paprastas būdas stebėti pratimų intensyvumą. Mokėjimas dainuoti rodo labai lengvą arba žemo intensyvumo pratimą. Lengvai dalyvauti pokalbyje galima atlikti vidutinio intensyvumo treniruotes. Asmenys, kurie negali pasakyti daugiau nei kelių žodžių nesustodami atsikvėpti, mankštinasi labai intensyviai.
Jei asmeniui nėra praktiška pasitikrinti širdies susitraukimų dažnį ar atlikti kalbos testą arba jis tiesiog nori tiesioginio pratimo intensyvumo rodiklio, tam tikri fiziniai požymiai gali sudaryti bendrą įspūdį apie tai, kaip sunkiai žmogus treniruojasi. Prakaito išliejimas yra vienas ryškiausių intensyvumo rodiklių. Prakaitavimas po maždaug 10 minučių mankštos paprastai reiškia vidutinio intensyvumo, o prakaitavimas per kelias minutes paprastai rodo energingą mankštą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kvėpavimo dažnį. Šiek tiek greitesnis kvėpavimas gali rodyti vidutinio intensyvumo pratimus, o gilūs, trumpi įkvėpimai rodo energingą pratimą.
Tam tikros sveikatos būklės, traumos ir vaistai gali turėti įtakos tam, kaip žmogus turėtų mankštintis. Žmonės, planuojantys pradėti ar keisti savo mankštos programas, turėtų aptarti savo planus su savo gydytojais, kad įsitikintų, jog jie mankštinasi saugiai. Bet koks pratimas, sukeliantis stiprų dusulį, stiprų širdies plakimą ar kitus ekstremalius simptomus, turi būti nedelsiant nutrauktas, kol asmuo galės pasitarti su gydytoju.