Mažasis ledynmetis buvo trumpo atšalimo laikotarpis šiauriniame pusrutulyje, kuris truko maždaug nuo 1400 m. e. m. iki maždaug 1800 m. Prieš tai buvo neįprastai šilta epocha, žinoma kaip viduramžių šiltasis laikotarpis. Šis laikotarpis turėjo rimtą ekonominį, socialinį ir politinį poveikį Europai, todėl jis buvo plačiai tyrinėjamas. Kartu su kitais klimato svyravimais jis taip pat gali suteikti užuominų apie bendras pasaulines klimato tendencijas.
Mažojo ledynmečio metu temperatūra šiauriniame pusrutulyje nukrito iki neįprastai žemo lygio. Šiuos temperatūros kritimus lydėjo atšiaurūs orai, tokie kaip stiprus lietus, sniegas ir labai atšiaurios žiemos. Potvyniai, ypač jūros potvyniai, tuo metu buvo didelė problema, o priešiškas klimatas turėjo tiesioginės įtakos pasėlių gyvybingumui visoje Europoje. Kai kurie metai buvo paženklinti itin prastu derliumi, dėl kurio kilo problemų, kurios išplito į visas visuomenės grupes.
Kai derlius sumažėja, tai padidina derliaus kainą. Tai neigiamai veikia ekonomiką, nes žemesniuose visuomenės sluoksniuose esantys žmonės stengiasi vengti maisto. Badavimas ir rimtos sveikatos problemos buvo susijusios su mažuoju ledynmečiu, kai kuriose šalyse kilo riaušės dėl maisto ir revoliucijos, susijusios su prieiga prie gyvybei reikalingų medžiagų.
Daugelis amžininkų stebėjo orų pokyčius, susijusius su mažuoju ledynmečiu, ir komentavo juos. Pavyzdžiui, upės, kurios paprastai neužšaldavo, žiemomis pasidengdavo ledu, o žmonės rašė apie padidėjusį kritulių kiekį, krušą ir kitus keistus oro reiškinius. Kai kurie istorikai teigia, kad trumpas ledynmetis netgi galėjo turėti įtakos menui, o per šį laikotarpį atsirado daugiau snieguotų, tamsių temų nei anksčiau.
Atrodo, kad klimato kaita Žemėje vyksta cikliškai, trumpais atšilimo ir vėsimo laikotarpiais, kurie subtiliai keičia gyvenimą Žemėje. Mažojo ledynmečio tyrimas parodė, kad jį sukėlė natūralūs veiksniai, tokie kaip sumažėjęs saulės aktyvumas ir padidėjęs ugnikalnių aktyvumas, o tai tiesiogine prasme būtų aptemdęs dangų ir sumažinęs bendrą temperatūrą. XX amžiaus pabaigoje kylanti pasaulinė temperatūra labai skiriasi, nes atrodo, kad ją sukėlė didelė žmogaus veikla, o temperatūros pokyčiai yra tokie staigūs, kad kelia didelį susirūpinimą.