Mankštos netoleravimas reiškia individo nesugebėjimą pasiekti arba išlaikyti tokio fizinio krūvio lygio, kokį gali pasiekti kiti jų bendros būklės ir tinkamumo žmonės. Tai ne pati būklė, o simptomas, kuris gali būti daugelio pagrindinių priežasčių rezultatas. Širdies problemos yra viena iš pagrindinių pratimų netoleravimo priežasčių, nes tam tikros širdies problemos gali sumažinti deguonies prisotinto kraujo prieinamumą įvairiems kūno raumenims. Metabolinės raumenų ligos taip pat gali sukelti netoleravimą mankštai, nes dėl šių būklių atskiri raumenys gali neturėti pakankamai energijos. Kitos sąlygos, kurios gali sukelti panašius simptomus, yra anemija, lėtinio nuovargio sindromas ir nugaros skausmas, dėl kurių gali būti sunku išlaikyti pratimų lygį.
Daugelis būklių, galinčių sukelti pratimų netoleravimą, apima širdį ar kitus kūno raumenis. Širdis ypač gali nukentėti nuo tokių ligų kaip miokardo infarktas, aortos vožtuvo nepakankamumas ir aritmijos, kurios gali turėti įtakos tinkamam kraujotakai. Tokios sąlygos gali sukelti dusulį, dėl kurio mankštos metu nepavyksta pasiekti arba išlaikyti norimo krūvio lygio.
Kita pratimų netoleravimo priežastis gali būti medžiagų apykaitos raumenų ligos. Šios sąlygos paprastai neleidžia ląstelių mitochondrijoms gaminti pakankamai energijos, o tai gali sukelti raumenų nuovargį. Molekulės, kurias mitochondrijos turėtų paversti energija, taip pat gali susikaupti ląstelių viduje ir sukelti daugiau problemų. Kadangi raumenys negali tinkamai treniruotis, gali pasireikšti ir pratimų netoleravimas.
Kitos sąlygos, tokios kaip lėtinio nuovargio sindromas, anemija ir lėtinis skausmas, taip pat gali sukelti pratimų netoleravimą. Kiekviena pagrindinė priežastis gali pasireikšti skirtingai, nors galutinis rezultatas yra panašus. Lėtinis nugaros skausmas tiesiogiai nesukelia dusulio ar raumenų problemų, tačiau gali turėti įtakos gebėjimui pasiekti ir išlaikyti norimą fizinio krūvio lygį.
Norint išvengti pratimų netoleravimo, gali būti naudojami įvairūs metodai. Tai gali būti ypač reikalinga reabilitacijos metu asmenims, kenčiantiems nuo bet kurios iš įvairių būklių, dėl kurių gali atsirasti netoleravimas mankštai. Pasyvi kineziterapija – vienas iš būdų, kurį galima taikyti, jei pacientas visiškai negali savarankiškai mankštintis. Atsižvelgiant į pagrindinę priežastį, gali būti naudingas deguonies papildymas arba gali būti naudojamas helio ir deguonies mišinys. Taip pat gali būti naudinga kombinuota terapija, kuri sujungia keletą šių variantų.