Vaikščiojimo muzika yra bet kokia muzika, kurią žmogus naudoja, kad padėtų jam vaikščioti ir išlaikyti pastovų tempą bei ritmą mankštos metu. Šio tipo muziką asmuo dažnai gali naudoti ir kitokio pobūdžio mankštai bei veiklai, arba gali būti specialiai pasirinkta, kad ji būtų naudojama tik kaip vaikščiojimo muzika. Nepriklausomai nuo kitų vaidmenų, vaikščiojimo muziką paprastai pasirenka žmogus, nes ji padeda jam vaikščioti pastoviu tempu arba leidžia mėgautis vaikščiojimu ir sutelkti dėmesį į patirtį. Jei kas nors nesidomi treniruote ir vaikšto pasimėgauti peizažu ar tiesiog išeiti į lauką, taip pat galima pasirinkti muziką, kuri komplimentuoja atsipalaidavimą, o ne mankštą.
Muzika, kurią žmogus pasirenka kaip vaikščiojimo muziką, dažniausiai bus muzika, kuri jam ar ji atrodo ypač motyvuojanti ar skatinanti. Tai gali būti ne tokia greita ar pašėlusi kaip muzika, pasirinkta bėgimui ar intensyvioms treniruotėms, tokioms kaip kikboksas ar aerobika. Žinoma, vaikščiojimo muzikos pasirinkimas dažniausiai yra gana asmeniškas, o jo pasirinkimas labai priklausys nuo žmogaus muzikinių pageidavimų ir nuo to, kaip konkretus muzikos kūrinys ar muzikos rūšis jį paveikia.
Vienam žmogui klasikinė muzika, tokia kaip Bethovenas ar Mocartas, gali būti puiki vaikščiojimo muzika, kuri įkvepia jį ar ją vaikščioti su dideliu entuziazmu. Tačiau kažkam tokia muzika gali atrodyti per daug atpalaiduojanti ir mieliau renkasi modernią rokenrolą, džiazą, hip hopą ar kantri muziką, kad įkvėptų jį toliau vaikščioti. Nepriklausomai nuo pačios muzikos, žmogus nori rasti muziką, kuri padėtų jam judėti kojoms, kad pratimas taptų lengvesnis ir nereikėtų iš žmogaus susikaupti.
Tai ypač naudinga tiems, kurie vaikšto greitai arba ilgus atstumus, kad padidintų ėjimo kaip mankštos formos veiksmingumą. Tokio tipo situacijoje žmogus gali pasirinkti vaikščiojimo muziką, kuri leidžia jam išnykti į muziką ir nesusikoncentruoti į vaikščiojimą. Tai gali leisti jam ar jai tiesiog judėti ir nejausti raumenų skausmų ar nuovargio.
Tačiau kažkas kitas gali pasirinkti vaikščiojimo muziką, kuri paskatintų jį labiau veržtis ir eiti greičiau arba didesnius atstumus. Šio tipo muzika gali būti intensyvesnė ir gali būti skirta tam, kad kažkas psichologiškai „pasitrauktų“ intensyviai treniruotis. Panašiai galima pasirinkti muziką, kuri yra ypač ritminga ir padeda klausytojui rasti tinkamiausią jo vaikščiojimo tempą.