Jėgos ištvermė – tai kūno gebėjimo nuolat atlikti pasikartojančius veiksmus, kuriems reikia didelių jėgos išlaidų, matas. Daugelis žmonių sunkiai dirba atlikdami aerobinius pratimus, kad padidintų ištvermę, tačiau jie skirti padėti atlikti gana lengvą veiklą ilgą laiką. Kai asmenys bando ugdyti jėgos ištvermę, jie yra labiau suinteresuoti išlaikyti savo maksimalų jėgos lygį kuo ilgiau. Jėgos ištvermės lavinimas apima skirtingų tradicinių ištvermės treniruočių ir jėgos treniruočių elementų derinimą.
Sporto srityje jėgos ištvermė gali būti naudingas atributas. Daugeliu atvejų sportininkai turi naudoti maksimalų fizinį krūvį ilgą laiką arba pakartotinai, labai mažai ilsėdamiesi. Pavyzdys galėtų būti kovotojas bokso rungtynėse. Kiekvieną kartą, kai jis meta smūgį, jis gali panaudoti daug jėgos. Laikui bėgant smūgiai gali susilpnėti, nes gali pradėti šlubuoti jo ištvermė. Jei jis gali išlaikyti tokią jėgą ilgesnį laiką, jis vis tiek gali smūgiuoti pakankamai stipriai, kad keltų grėsmę savo varžovui vėlesniuose raunduose.
Tai galima palyginti su kitomis sporto šakomis, kurioms paprastai reikia daugiau dėmesio skirti grynai ištvermei ar grynai jėgai. Pavyzdžiui, maratono bėgimas paprastai yra grynas ištvermės sportas, nes jis daug labiau orientuotas į žmogaus gebėjimą išlaikyti pastovų žemo lygio našumą ilgą laiką. Taip pat yra grynos jėgos renginių, pavyzdžiui, tam tikros svorio kilnojimo sporto šakos, kurios leidžia ilgai pailsėti tarp kiekvieno krūvio. Apskritai, šios sporto rūšys paprastai yra mažiau paplitusios nei sportas, kuriam reikia abiejų savybių derinio.
Dažna problema gerinant jėgos ištvermę yra rasti subalansuotą mankštos režimą. Kai žmonės bando ugdyti jėgą, tradicinis požiūris apima jėgos panaudojimą prieš didžiausią įmanomą pasipriešinimą labai trumpą laiką ir tada ilsisi. Paprastai intensyviam pasipriešinimo lygiui reikia bent tam tikro poilsio laikotarpio, o norint didesnio pasipriešinimo, dažnai reikia daugiau poilsio.
Žmonės, kurie dirba su jėgos ištverme, dažnai sutrumpina poilsio laiką, kad širdies susitraukimų dažnis niekada nenukristų iki normalaus lygio. Pavyzdžiui, įprastoje treniruotėje žmogus gali padaryti penkis spaudimus ant suoliuko, o po to pailsėti penkias minutes ar ilgiau. Asmuo, užsiimantis jėgos ištverme, gali atlikti tą patį pratimą ir tada pailsėti maždaug 50 sekundžių, prieš tai darydamas dar kartą. Kitas jėgos ir ištvermės treniruočių metodas – kelti mažiau svorio, bet atlikti daug pakartojimų. Pasak ekspertų, tai tam tikru mastu gali padėti, tačiau dažnai nepavyksta pasiekti galutinio tikslo – išlaikyti maksimalų atsparumą.