Distalinis vingiuotas kanalėlis yra susukta, maždaug 0.2 colio (apie 5 mm) ilgio vamzdelį primenanti struktūra, randama inksto dalyje, vadinamoje nefronu. Kiekviename inkste yra daug nefronų, ir tai yra funkciniai vienetai, kuriuose kraujas filtruojamas, kad susidarytų šlapimas. Vienas nefronas sudarytas iš inkstų kūnelio, kuriame yra mažytės kraujagyslės, kuriose filtruojamas kraujas, ir inkstų kanalėlis. Inkstų kanalėlis susideda iš trijų skirtingų sekcijų, per kurias filtruojamas skystis arba filtratas patenka į inkstus, kol susidaro šlapimas. Distalinis vingiuotas kanalėlis yra toliausiai nuo inkstų korpuso esanti dalis, o jame esančios ląstelės gali aktyviai pumpuoti potencialiai kenksmingas medžiagas, tokias kaip amoniakas, karbamidas ir tam tikri vaistai, iš kraujo ir į šlapimą.
Kiekviename inkste yra daugiau nei vienas milijonas nefronų ir kartu inkstai per maždaug penkias minutes gali filtruoti visą organizmo kraują. Kraujas patenka į inkstų korpusą, esantį nefrono viduje, ir esant santykinai aukštam slėgiui patenka į mažų kraujagyslių mazgą, vadinamą glomerulu. Jis prasiskverbia pro kraujagyslių sienelių tarpus, o paskui per plyšius kapsulės sienelėje, kuri sutraukia glomerulą, nuteka į kapsulės viduje esančią erdvę. Didelės molekulės negali praeiti ir likti kraujyje, o vanduo ir ištirpusios atliekos patenka į kapsulės erdvę. Iš ten jie nuteka į inkstų kanalėlius ir vyksta šlapimo susidarymo procesas.
Pirmojoje inkstų kanalėlių dalyje, vadinamoje proksimaliniu vingiuotu kanalėliu, iš filtrato kartu su vandeniu absorbuojamos naudingos maistinės medžiagos ir mineralai. Jie patenka į aplinkines kraujagysles ir grąžinamos į bendrą kraujotaką. Toliau sekcijoje, vadinamoje Henlės kilpa, reguliuojama filtrato koncentracija ir tūris, kad būtų išlaikytas organizmo skysčių balansas.
Galiausiai, distalinio vingiuoto kanalėlio viduje, naudingos medžiagos grąžinamos į kraują, o į filtratą pridedamos atliekos ir toksinai. Vandenilis taip pat pumpuojamas, todėl šlapimo pH tampa rūgštesnis. Distalinės vingiuotos kanalėlių sienelės paprastai nepraleidžia vandeniui, tačiau hormonas, žinomas kaip antidiuretinis hormonas arba ADH, gali atverti kanalus, leidžiančius vandeniui pasišalinti ir koncentruoti šlapimą.
Iš distalinio vingiuoto kanalėlio filtratas nuteka į vadinamuosius surinkimo kanalus. Tai yra vamzdeliai, į kuriuos patenka filtratas iš daugelio nefronų distalinių vingiuotų kanalėlių. Šiuose surinkimo kanaluose vanduo gali būti absorbuojamas, kad būtų galima reguliuoti galutinę inkstų gaminamo šlapimo koncentraciją. Išeinant iš surinkimo kanalų, šlapimas patenka į inkstų dubens ertmę, iš kurios patenka į šlapimo pūslę ir šlapinimosi metu pašalinamas iš organizmo.