Žmogaus maistinių medžiagų poreikis – tai įvairių rūšių maistinių medžiagų kiekiai, reikalingi optimaliai sveikatai palaikyti. Maistinės medžiagos yra kalorijos, riebalai, angliavandeniai, baltymai, mineralai, vitaminai ir amino rūgštys. Nepakankamas tam tikrų maistinių medžiagų kiekis gali sukelti įvairias ligas. Išsivysčiusiose šalyse maistinių medžiagų trūkumas yra pakankamai rimtas, kad sukeltų ligas.
Pagrindinis iš visų maistinių medžiagų poreikių yra pakankamas kalorijų kiekis. Kalorijos suteikia energijos visoms kūno funkcijoms, todėl svarbu suvartoti pakankamai kalorijų, kad organizmas gautų pakankamai energijos kasdieniams poreikiams patenkinti. Vaikams skurdžiose šalyse gali išsivystyti liga, vadinama marazmu, dėl kurios sulėtėja augimas. Kūnas neturi pakankamai energijos palaikyti cukraus kiekį kraujyje, todėl jis atakuoja savo baltymus, siekdamas palaikyti cukraus kiekį kraujyje.
Yra devynios nepakeičiamos aminorūgštys, kurių organizmui reikia baltymams sintetinti. Svarbu patenkinti šiuos maistinių medžiagų poreikius, nes organizmas pats negali pasigaminti šių aminorūgščių. Nepakeičiamos aminorūgštys yra valinas, treoninas, fenilalaninas, metioninas, leucinas, izoleucinas, histidinas, triptofanas ir lizinas. Žmonėms, kurie laikosi veganiškos dietos, triptofiną ir liziną ypač sunku vartoti tinkamais kiekiais.
Riebalai yra turbūt lengviausiai patenkinami maistinių medžiagų reikalavimai. Lengva suvartoti per daug riebalų, tačiau tai yra labiausiai koncentruota energijos forma. Linolo rūgštis, arachidono rūgštis ir linoleno rūgštis yra nepakeičiamos riebalų rūgštys, kurių organizmas negali pasigaminti pats, todėl jas būtina vartoti.
Mineralai yra svarbi žmogaus maistinių medžiagų poreikio dalis. Kai kurių maistinių medžiagų reikia dideliais kiekiais, o kitų – tokiais mažais kiekiais, kad jų trūkumas beveik neįmanomas. Maistas, praturtintas mineralais, apsaugo nuo daugelio trūkumų. Vienas iš pavyzdžių yra valgomoji druska, praturtinta jodu. Plačiai naudojant jodu praturtintą valgomąją druską jodo trūkumas beveik pašalintas, dėl to gali padidėti skydliaukė, vadinama struma, ir protinis atsilikimas, jei besilaukiančiai motinai nėštumo metu trūksta jodo.
Kalcis yra mineralas, reikalingas beveik visoms kūno funkcijoms, įskaitant raumenų susitraukimus ir kraujo krešėjimą. Geležis yra labiausiai paplitęs mineralų trūkumas išsivysčiusiose šalyse ir sukelia anemiją. Moterims dažniau nei vyrams trūksta geležies, nes dėl menstruacijų netenkama kraujo ir padidėja geležies poreikis nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tačiau svarbu būti atsargiems papildant geležį, nes geležies papildai yra dažniausia atsitiktinio vaikų apsinuodijimo priežastis Jungtinėse Valstijose.
Neatitikimas vitaminų maistinių medžiagų poreikių gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, priklausomai nuo trūkumo laipsnio ir vitamino. Vitamino C trūkumas gali sukelti skorbutą, vitamino D trūkumas vaikams gali sukelti rachitą, o suaugusiems – kaulų minkštėjimą. Žmonėms, kurie negauna pakankamai vitamino K, gali pasireikšti lėtas kraujo krešėjimas. Mažas vitamino E kiekis gali sukelti anemiją ir pažeisti akis.