Baltymų trūkumas yra netinkamos mitybos būklė, kai organizmas suvartoja per mažai baltymų, kad galėtų juos panaudoti energijai gaminti. Dėl šios būklės daugelyje Trečiojo pasaulio šalių dažnai kenčia nuo bado ir ligų, dėl kurių kasmet miršta milijonai žmonių. Deja, daug vaikų iki penkerių metų sudaro daugumą aukų. Tačiau išsivysčiusiose šalyse atsiranda ir baltymų trūkumas, visų pirma dėl skurdo. Tam tikri asmenys taip pat gali tapti linkę į baltymų trūkumą, pavyzdžiui, besilaikantys dietos ir vegetarai, kurie nepaiso tinkamo mitybos subalansavimo.
Baltymai yra būtini, kad organizmas susintetintų 13 aminorūgščių ir suskaidytų polipeptidų molekules į devynias nepakeičiamas aminorūgštis, kurių organizmas pats negali pasigaminti. Šios rūgštys kartu nuolat papildo kūno audinius, todėl atlieka svarbų vaidmenį palaikant sveikus kaulus, raumenis ir organus. Kūnas taip pat naudoja baltymus hemoglobinui gaminti raudonuosiuose kraujo kūneliuose – transporto priemonėje, kuria deguonis transportuojamas į raumenis ir organus. Be to, be pakankamai baltymų plaučiai ir imuninė sistema nustotų tinkamai veikti.
Kūnas baltymų trūkumo būseną interpretuoja kaip signalą pereiti į bado režimą. Dėl to organizmas bando kompensuoti trūkumą, ištraukdamas iš organizmo baltymų atsargas perdirbimui. Pirmas šaltinis, kuriuo organizmas atsikratys baltymų, yra raumenys, dėl kurių atsiranda būklė, vadinama raumenų išsekimu. Tiesą sakant, silpnumas, atsirandantis dėl raumenų masės praradimo, yra vienas iš pirmųjų baltymų trūkumo simptomų.
Kiti baltymų trūkumo simptomai yra svorio kritimas, viduriavimas ir skysčių kaupimasis (edema) kojose ir pilve. Pirmieji išoriniai požymiai yra plaukų slinkimas, pleiskanojanti oda ir letargija dėl energijos trūkumo. Jei trūkumas tęsis, organai pradės veikti netinkamai. Pavyzdžiui, kadangi baltymų panaudojimas yra susijęs su lipoproteinų ir cholesterolio pernešimu, jų trūkumas sukels steatozinį hepatitą arba suriebėjusią kepenų ligą. Be to, organizmas nesugebės palaikyti normalaus leukocitų kiekio, todėl organizme trūks baltųjų kraujo kūnelių, o imuninė sistema negalės kovoti su infekcijomis.
Paprastai tariant, vaikams reikia 0.5 gramo baltymų kiekvienam kilogramui (0.5 kilogramo) kūno svorio, o suaugusiems – maždaug 60 gramų baltymų per dieną. Tačiau nėščioms ar maitinančioms moterims gali prireikti daugiau. Be mėsos, kiaušinių ir pieno produktų, ypač geri baltymų šaltiniai yra sveiki grūdai, pupelės, riešutai, saulėgrąžų sėklos, rudieji ryžiai, bulvės, špinatai ir brokoliai.