Maistingumo ženklinimo ir švietimo įstatymas arba NLEA yra federalinis įstatymo projektas, priimtas 1990 m. Juo buvo iš dalies pakeistas Maisto, vaistų ir kosmetikos įstatymas (FDCA), reikalaujantis, kad beveik visi vartotojams parduodami maisto produktai ant pakuotės pateiktų informaciją apie maistingumą. Vienas iš Maistingumo ženklinimo ir švietimo įstatymo tikslų buvo informuoti vartotojus apie maisto maistinę vertę ir padėti jiems pasirinkti sveikesnį maistą. NLEA taip pat suvienodino ženklinimo taisykles, kad vartotojai galėtų lengviau suprasti perkamo maisto etiketes.
NLEA nustatė gaires dėl informacijos, kurią maisto produktų gamintojai privalo pateikti etiketėse. Informacija apie porcijas yra vienas iš reikalavimų. Dauguma informacijos apie maistingumą yra pagrįstos porcijos dydžiu. Be to, taip pat reikia nurodyti porcijų skaičių viename konteineryje. Tokiu būdu vartotojas žino ne tik vienos porcijos maistinę informaciją, bet iš šios informacijos gali išsiaiškinti ir visos maisto pakuotės maistinę informaciją.
Kita etiketėje nurodyta informacija apima kalorijų skaičių vienoje porcijoje, taip pat bendrą riebalų ir sočiųjų riebalų kiekį. Etiketėje taip pat turi būti nurodytas baltymų, angliavandenių ir skaidulų kiekis maiste. Be to, turi būti įtraukta informacija apie cholesterolį, cukrų ir natrio kiekį. Maistingumo ženklinimo ir švietimo įstatymas taip pat reikalauja, kad vartotojui būtų teikiama informacija apie mineralines medžiagas ir vitaminus.
Vartotojams naudinga žinoti maistinę informaciją apie maistą, kurį jie valgo, jei jie gali ją įtraukti į kontekstą. Dėl šios priežasties dalyje Mitybos ženklinimo ir švietimo įstatymo taip pat reikalaujama, kad etiketėse būtų nurodyta kasdienė vertė kaip bendroji gairė. Tai gali būti pagrįsta gyventojų vidurkiu, pavyzdžiui, 2,000 kalorijų dieta. Pateikdamas šią informaciją vartotojas, žiūrėdamas į etiketę, sužinos ne tik tai, kiek maistinių skaidulų yra maisto porcijoje, bet ir kiek toje porcijoje yra rekomenduojamos paros normos.
Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų sekretorius yra asmuo, atsakingas už tai, kad būtų laikomasi Maistingumo ženklinimo ir švietimo įstatymo nuostatų. Jis taip pat gali netaikyti reikalavimo ženklinti tam tikrus maisto produktus arba reikalauti, kad etiketėje būtų nurodytos papildomos maistinės medžiagos. Kita šio įstatymo dalis – šviesti visuomenę apie etikečių pakeitimus ir kaip tinkamai juos perskaityti, kad vartotojas būtų informuotas ir galėtų rinktis sveikesnį maistą.