Cholesterolis yra riebalinė medžiaga, kuri yra normalaus kepenų metabolizmo šalutinis produktas. Nors daugelis žmonių sunerimsta vien paminėję šį žodį, cholesterolis iš tikrųjų būtinas daugeliui biologinių procesų. Pavyzdžiui, organizmui reikia cholesterolio, kad gamintų vitaminą D. Jis taip pat reikalingas tulžies rūgščiai gaminti, kad būtų skatinamas tinkamas virškinimas ir gaminami androgeniniai hormonai. Tačiau yra esminis skirtumas tarp gero ir blogojo cholesterolio.
Kadangi įvairios ląstelės naudoja cholesterolį, jis turi būti transportuojamas per kraują, kad patektų ten, kur jo reikia. Tai ypač aktualu, nes cholesterolis netirpsta kraujyje. Transporto priemonėje yra tam tikro tipo lipidai, vadinami lipoproteinu. Lipoproteinai yra žymimi kaip mažo arba didelio tankio. Gerasis cholesterolis taip pat žinomas kaip DTL cholesterolis, nes jo transportavimo būdas gaunamas iš didelio tankio lipoproteinų. Priešingai, blogasis cholesterolis arba MTL cholesterolis per kraują perkeliamas per mažo tankio lipoproteinus.
Be transporto rūšies, gerojo ir blogojo cholesterolio kiekis skiriasi. MTL cholesterolis laikomas „bloguoju“, nes paprastai jo niekada nepašalina iš kraujotakos. Tiesą sakant, jis ten nuolat cirkuliuoja. Tai leidžia cholesteroliui kauptis arterijų sienelėse ir galiausiai suformuoti kietos medžiagos, žinomos kaip apnašos, nuosėdas. Kadangi arterijos tiekia kraują į smegenis ir širdį, šių kelių užsikimšimas arba susiaurėjimas gali žymiai padidinti širdies priepuolio ar insulto riziką.
Kita vertus, gerasis cholesterolis vadinamas tokiu, nes jį perneša didelio tankio lipoproteinai. Tai prasminga, nes DTL lipidai linkę išnešti cholesterolį iš arterijų ir grąžinti jį į kepenis, kur galiausiai pašalinamas kaip atliekos. Be to, MTL cholesterolis, likęs cirkuliuoti kraujyje, dažnai sugaunamas šiame procese, nespėjęs kauptis ir susidaryti arterijose apnašoms. Štai kodėl didesnė gerojo cholesterolio koncentracija serume laikoma naudinga mažinant širdies ligų ir kitų komplikacijų riziką.
Cholesterolio kiekis kraujyje tikrinamas matuojant tris reikšmes: MTL (blogasis cholesterolis), DTL (gerasis cholesterolis) ir trigliceridai – kitos rūšies riebalai, pagaminti iš nepanaudotų kalorijų, kurie taip pat transportuojami per mažo tankio lipoproteinus. Atliekant šį kraujo tyrimą, pirmiausia gali prireikti kelių valandų nevalgius, kitaip gali būti neįmanoma tiksliai nustatyti MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekio. Ar reikia tikrinti cholesterolio kiekį ir kada tai priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant mitybą, gyvenimo būdą, šeimos istoriją ir amžių. Be to, dėl didelių širdies ligų rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas ar aukštas kraujospūdis, gali prireikti iš pradžių tirti cholesterolio kiekį ankstyvame amžiuje ir dažniau po to.