Graikinių riešutų arbata yra žolelių arbata, gaminama naudojant juodojo riešutmedžio lapus, žievę, lukštus arba riešutų mėsą. Arbata turi antibakterinių ir antivirusinių savybių, taip pat yra priešgrybelinė priemonė. Jis naudojamas tiek alternatyvioje, tiek vaistažolių medicinoje, gydant daugybę nedidelių sveikatos sutrikimų, įskaitant kvėpavimo takų ir virškinimo negalavimus bei daugelio tipų odos dirginimą. Arbata veiksminga gydant šias ligas, nes juodojo graikinio riešuto šaknyse, lapuose ir kitose augalų dalyse yra junginio, vadinamo juglone, kuris taip pat gali būti nuodingas, kai suvartojamas dideliais kiekiais. Kai kurie alternatyviosios medicinos specialistai teigia, kad graikinių riešutų arbata taip pat gali būti veiksminga gydant vėžį, tačiau šios teorijos nebuvo nuodugniai ištirtos.
Juodieji riešutmedžiai randami daugelyje rytinės Šiaurės Amerikos dalių. Panašiame medyje – persiškame arba angliškajame riešutme – yra tas pats junginys – juglonas. Šio medžio dalys taip pat gali būti naudojamos medicininiais tikslais. Anglų riešutmedžio tėvynė yra Azija ir dalis Artimųjų Rytų, tačiau paplito ir Europoje.
Dėl daugybės gydomųjų savybių graikinių riešutų arbata gali būti naudojama gerklės skausmo ir tonzilito simptomams gydyti. Arbata taip pat gali būti naudojama vidurių užkietėjimui gydyti arba virškinimo parazitams atsikratyti. Jis taip pat naudojamas gydyti įvairias odos ligas, įskaitant egzemą, spuogus, grybelius, pūsles ir psoriazę. Graikinių riešutų arbata dažniausiai geriama kaip karštas gėrimas, nors esant kai kurioms odos problemoms, galima tepti ir lokaliai.
Graikinių riešutų arbata yra naudingas vaistas, nes joje yra organinio junginio juglono, taip pat įvairių sutraukiančių taninų bei B ir C vitaminų. Juglonas iš tikrųjų yra nuodai, kurie yra toksiški daugeliui augalų. Kadangi juodajame ir angliškajame riešutmedžio sudėtyje yra tiek daug šio junginio, ypač jų šaknų struktūrose, juos supantis dirvožemis yra nepalankus kitų augalų augimui. Tiesą sakant, kitas junginys naudojamas kaip piktžolių naikintojas ir herbicidas. Žmonės gali suvartoti nedidelius juglono kiekius su nedideliu neigiamu poveikiu, tačiau didelės junginio dozės gali pažeisti kepenis ir inkstus.
Yra daugybė graikinių riešutų arbatos ruošimo būdų. Jei naudojami lapai, nuo trijų iki penkių juodųjų graikinių riešutų lapelių galima įberti į puodą vandens, kuris užvirinamas prieš nukošant ir patiekiant arbatą. Žievė taip pat gali būti naudojama panašiai. Sudėtingesnis kiniškas graikinių riešutų arbatos receptas apima graikinių riešutų mėsą sumalant kartu su ryžiais ir datulėmis, kad susidarytų tiršta pasta. Tada ši pasta sijojama per marlės arba muslino gabalėlį ir prieš kaitinant ir patiekiant įpilama cukraus bei vandens.