Kasdien žmogaus organizmas atkuria arba pakeičia pažeistas ir negyvas ląsteles. Kad tai padarytų, organizmas turi gaminti įvairius baltymus iš aminorūgščių. Kai kurias aminorūgštis gali pasigaminti organizmas, o kitos turi būti importuojamos per išorinį maisto šaltinį. Visavertis baltymas yra maisto šaltinis, aprūpinantis organizmą visomis amino rūgštimis, kurių reikia jo funkcionavimui. Priešingai, nepilnas baltymas yra maisto šaltinis, kuriame nėra visų būtinų aminorūgščių.
Yra apie dvidešimt aminorūgščių, kurių organizmui reikia įvairiems baltymams gaminti. Iš dvidešimties suaugęs žmogus gali pagaminti visus, išskyrus devynis. Šios devynios nepakeičiamos aminorūgštys yra histidinas, izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas ir valinas. Be šių medžiagų organizmas gali sunkiai atsistatyti. Kadangi organizmas jų negali pasigaminti, šie devyni turi būti gaunami iš išorinio maisto šaltinio.
Kadangi jie yra labai svarbūs žmogaus veiklai, kiekvieną dieną reikia suvartoti reikiamą kiekį nepakeičiamų aminorūgščių. Jei maisto šaltinis turi visas devynias šias aminorūgštis, jis vadinamas visaverčiu baltymu. Jei jame trūksta vienos ar daugiau iš devynių nepakeičiamų aminorūgščių, tai yra nepilnas baltymas. Paprastai augaliniai baltymai klasifikuojami kaip nepilni baltymai. Tačiau norint sudaryti visavertį baltymą, galima derinti įvairių rūšių augalinius baltymus.
Papildomi baltymai yra du ar daugiau nepilnų baltymų iš skirtingų maisto šaltinių, kurie kartu sudaro visavertį baltymą. Nors viename maiste gali trūkti tam tikros aminorūgšties, kitame jų gali būti per daug. Pavyzdžiui, daugelyje pupelių yra daug baltymų, tačiau jos vis dar laikomos nepilnais baltymais. Tačiau derinant jį su ryžiais susidaro visavertis baltymas, nes tai, ko trūko pupelėse, tiekia iš ryžių. Tai dar viena priežastis, kodėl paprastai yra protinga kasdien valgyti įvairų maistą.
Nors augaluose dažnai yra nepilnų baltymų, o gyvūnuose – visaverčių baltymų, taip būna ne visada. Kai kurie augalai turi pilnų baltymų, o kai kurie gyvūniniai šaltiniai neturi. Pavyzdžiui, sojos pupelės ir iš jų pagaminti produktai dažniausiai yra visaverčiai baltymai. Kita vertus, želatina gaunama iš gyvūno, bet yra nepilnas baltymas. Subalansuota mityba paprastai aprūpina visas būtinas aminorūgštis.