Virtualios realybės mokymuose naudojami kompiuteriniai modeliai, siekiant išmokyti darbuotojus svarbių įgūdžių. Modeliavimas leidžia vartotojams praktikuoti scenarijus ir procedūras, kurios yra brangios arba pavojingos realiame gyvenime. Trys iš labiausiai paplitusių virtualios realybės mokymo tipų yra skrydžio modeliavimas, medicininis mokymas ir karinis pasiruošimas.
Skrydžio modeliavimas yra vienas iš labiausiai žinomų virtualios realybės technologijų naudojimo būdų. Ši programa naudoja programinę įrangą, užprogramuotą pagal fizines orlaivio charakteristikas. Skrydžio modeliavimo programos apskaičiuoja, kaip orlaivis veiktų, jei jis būtų manevruojamas realiame gyvenime, ir dubliuoja šiuos veiksmus, reaguojant į piloto valdymą.
Kai kurie skrydžio treniruokliai yra tikroviškesni nei kiti. Pagrindinę modeliavimo programinę įrangą galima paleisti namų kompiuteryje naudojant paprastus valdiklius, pvz., pelę ir klaviatūrą. Pažangesnėse programose naudojama tikroji orlaivio techninė įranga, įskaitant prietaisų ekranus ir skrydžio jungus. Profesionaliems pilotams skirtuose virtualios realybės treniruokliuose kartais naudojami apvyniojami ekranai ir judančios platformos, kad sukurtų visą skrydžio iliuziją.
Pilotų naudojama mokymo programinė įranga leidžia mokiniams susidoroti su situacijas, kurias sunku praktikuoti ore. Mokiniai gali patirti variklio gedimus ar kitas problemas naudodamiesi virtualia realybe ir išmokti tinkamai reaguoti į įvairias ekstremalias situacijas skrydžio metu. Skrydžio treniruokliai yra saugesni ir pigesni nei panašūs mokymai tikruose orlaiviuose.
Virtualios realybės mokymai taip pat gali būti naudojami medicininiams mokymams. Tradiciškai medicinos studentai turi pasyviai stebėti vyresniuosius gydytojus arba praktikuoti procedūras su anatominiais egzemplioriais, tokiais kaip lavonai ar gyvūnai. Virtuali realybė leidžia sveikatos priežiūros stažuotojams aktyviau dalyvauti mokantis svarbių įgūdžių. Medicinos programinės įrangos programos gali imituoti sudėtingas operacijas, nesukeldamos pavojaus tikram pacientui, ir padėti studentams vizualizuoti skirtingų organų struktūrą.
Daugelyje šių virtualių medicininių modeliavimų tipų naudojama technologija, vadinama „jėgos grįžtamuoju ryšiu“, kad būtų sukurta tikroviška mokymo patirtis. Šie prietaisai naudoja variklius, kad pakeistų jaučiamą pasipriešinimą, kol stažuotojas laiko chirurginį instrumentą ar kitą medicinos įrankį. Priverstinis grįžtamasis ryšys gali padėti tiksliai imituoti sudėtingas procedūras, tokias kaip pjūvis arba kateterio įvedimas.
Kariuomenėje vis dažniau naudojami virtualios realybės mokymai. Daugelį operacijų ir veiksmų galima tiksliai imituoti naudojant kompiuterio programinę įrangą ir didelio masto ekranus. Pavyzdžiui, pėstininkų personalas gali praktikuoti savo komandinio darbo ir kovos įgūdžius virtualiose kovos simuliacijose. Šios programos naudoja jutiklius, esančius ant šautuvų ir kitų ginklų, kad nustatytų, ar kareivis sėkmingai „pataikė“ į virtualų priešą. Virtualus mūšio modeliavimas taip pat gali būti naudojamas mokant kitus karinius narius, įskaitant tankų įgulas ir laivų vadus.