Drėgmės izoliatorius – tai profesionalas, dirbantis tam, kad drėgmė, dažniausiai dėl vandens, nepatektų į pastatus arba nepatektų į pastatus ir nesukeltų žalos ar kitų nesaugių sąlygų. Jie dažnai dalyvauja statant naujus pastatus, bet taip pat dirba senesniuose pastatuose, kad išvengtų drėgmės arba išspręstų esamas problemas. Drėgmės izoliatoriai taip pat dažnai dalyvauja vertinant remonto darbus, kurių reikia dėl vandens ar kitų drėgmės šaltinių.
Įgūdžiai, kurių reikia norint būti atspariam drėgmei, yra įvairūs. Jie turi išmanyti įvairius cheminius produktus ir tinkamai juos naudoti, kad išvengtų drėgmės prasiskverbimo, taip pat gebėti atitaisyti jos padarytą žalą. Žinių sritys, kurių reikia norint užtikrinti atsparumą drėgmei, apima plytų mūrijimą, mūrą, medžio apdirbimą ir pastatų konstrukcinį stabilumą. Drėgmei atspariam darbuotojui taip pat svarbu gerai išmanyti matematiką ir naudojamas technologijas, nes jie turi nustatyti įvairių cheminių medžiagų, naudojamų kaip vandeniui ir drėgmei atspari medžiaga, kiekius ir santykius, kai naudojami skirtingi dengimo metodai.
Be techninių žinių, drėgmės izoliatoriai turi būti fiziškai pajėgūs. Atsparumas drėgmei gali apimti kasimą, laipiojimą ir kitą veiklą, pvz., skiedinio ar didelio produkto kiekio nešimą į darbo vietą ir iš jos. Be to, jiems gali tekti dirbti ilgas valandas, kad atitiktų būtinus statybos ar remonto grafikus.
Drėgmės izoliatorių darbas yra labai svarbus pastatų ilgaamžiškumui ir saugai. Jei pastatas nėra atsparus drėgmei, aplink esantis gruntinis vanduo gali susigerti į konstrukcijos pamatą ir rūsio sienas. Daugelyje sričių šis požeminis vanduo taip pat gali pernešti į struktūrą įvairių druskų ir kitų mineralų. Laikui bėgant šios druskos ir kitos mineralinės medžiagos gali suėsti pastato pamatą arba labai pabloginti laikančiąsias konstrukcijos sienas, susilpnindamos betoną, ištirpindamos skiedinį tarp mūro blokelių arba sukeldamos sausą puvimą medinių konstrukcijų segmentuose. Jei padarytos žalos pakanka, pastatas gali sugriūti nuo savo svorio arba būti pasmerktas ir vėliau nugriauti.
Be struktūrinių problemų, drėgmė gali sukelti su sveikata susijusių problemų. Jei drėgmė gali prasiskverbti į pastatą, ypač tose vietose, kurios dažnai būna tamsios, pavyzdžiui, rūsiuose ar palėpėse, gali susidaryti pelėsiai ir kiti grybeliai, kurie gali išplisti į kitas konstrukcijos vietas. Be to, tam tikros rūšies vabzdžiai ir kiti kenkėjai gali būti pritraukti prie konstrukcijos dėl per didelės drėgmės ir sugadinti pastatą arba kitaip padaryti jį nesaugų žmonėms.