Bostono terjerui, arba Bostono buliui, oficialų veislės statusą Amerikos kinologų klubas suteikė 1893 m. Šiuo metu išnykusio baltojo anglų terjero ir anglų buldogo, Bostono terjero, iš pradžių išvesto XX a. devintajame dešimtmetyje, mišrūnas yra vienas iš keletas šunų veislių, kilusių iš JAV.
Bostono terjeras, nesportuojantis šuo, iš pradžių buvo auginamas kovai su duobėmis. Ši versija, žinoma kaip Olde Boston Bulldogge, buvo žymiai didesnė ir svėrė apie 44 svarus (20 kg). Bėgant metams pirminio kryžiaus palikuonys buvo išauginti, tikriausiai su mažesniu prancūzų buldogu, kad būtų gauta smulkesnė Bostono terjero versija, labiau tinkanti draugystei nei skerdynės.
Šiandieninis Bostono terjeras gali sverti nuo 13 iki 25 svarų (5.9–11.3 kg), o vidutiniškai sveria 15 svarų (7 kg). Paprastai jie pasiekia 15–17 colių (38–43.2 cm) pečių aukštį. Bostono terjero kailis yra trumpas, glotnus ir lygus, su išskirtiniais ženklais. Kūno, ausų ir akių sritys turi būti juodos, raižytos arba sandarios. Balta spalva turi uždengti priekinę krūtinę ir snukį, o tarp akių turėtų būti baltas dėmės. Idealiu atveju aplink kaklą būtų balta juosta, baltos užpakalinės pėdos, o balta siektų iki pusės priekinių kojų.
Bostono terjero ausys yra stačios ir turi būti proporcingos jo galvos dydžiui. Snukis trumpas, veidas kvadratinis. Uodega trumpa arba jos visai nėra.
Asmenybės požiūriu Bostono terjeras yra žinomas dėl savo intelekto, nepriklausomybės ir budrumo. Jis gali būti socializuotas, kad gerai sugyventų su vaikais ir kitais augintiniais, ir paprastai yra švelnus ir gerai elgiasi. Kaip veislė, ji gali būti tyčinė, o namų laužymo problemos kartais kelia susirūpinimą.
Nors apskritai Bostono terjerai yra gana lengvai prižiūrima veislė, jie yra linkę į tam tikrus sveikatos nusiskundimus. Kadangi Bostono terjerai turi dideles akis, kurios šiek tiek išsipūtusios, jie linkę susižaloti. Akių sužalojimai gali išsivystyti į ragenos opas, kurios yra skausmingos ir sunkiai gydomos, todėl gali pablogėti regėjimas ar net netekti akies. Todėl reikia pasirūpinti akių apsauga.
Be traumų, Bostono terjeras yra linkęs į daugybę akių ligų. Tai apima vyšnių akis, glaukomą, ragenos distrofiją ir keratitą, be kita ko. „Canine Eye Registry Foundation“ (CERF) rekomenduoja kasmet atlikti šunų akių tyrimą. Geriausias būdas išvengti daugelio šių būklių yra pašalinti jas iš genų fondo.
Dėl trumpo snukučio Bostono terjeras yra jautrus ekstremalioms temperatūroms, todėl negali toleruoti didelio aktyvumo nei labai karštu, nei labai šaltu oru. Jų trumpas snukis taip pat sukelia didelį niurzgėjimą ir garsų knarkimą bei oro pertekliaus rijimą šuniui ėdant. Pastarasis nesukelia šuniui diskomforto, tačiau visi, kurie tuoj pat dalinsis patalpoje, bus mažiau patenkinti išbėgusiu oro pertekliumi.
Nors jiems patinka tam tikra veikla, Bostono terjerams nereikia daug mankštintis, todėl jie yra idealūs daugiabučio gyventojai. Vidutinė jų gyvenimo trukmė yra 13 metų.