Profesinio tobulėjimo vertinimas – tai rašytinis to darbuotojo tobulėjimo tikslų įvertinimas, kurį paprastai rašo darbdavys ir darbuotojas kartu. Profesinio tobulėjimo vertinimas naudojamas darbuotojo tiesioginiams ir ilgalaikiams tobulėjimo tikslams apibrėžti jo profesijoje ir gali apimti bet ką – nuo mokymo kursų ir sertifikatų iki mokymosi veiklos. Daugelyje skirtingų profesijų naudojami profesinio tobulėjimo vertinimai, ypač profesijose, kuriose būtina nuolat tobulinti įgūdžius, susijusius su technologijomis, naujomis ir atnaujintomis technikomis arba intelektine pažanga šioje srityje.
Profesinio tobulėjimo vertinimo metu darbdavys ir darbuotojas susitiks aptarti to darbuotojo profesinio tobulėjimo istoriją, stipriąsias ir silpnąsias puses bei trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus šioje srityje. Remdamiesi šia informacija, darbdavys ir darbuotojas parengs planą, pagrįstą profesinio tobulėjimo vertinimu, į kurį bus įtraukti mokymo kursai, mokomieji seminarai, kuriuose reikia dalyvauti, nauji įgūdžiai, kurių reikia išmokti ir kt. Profesinio tobulėjimo vertinimas paprastai pritaikomas kiekvienam darbuotojui, todėl nebus dviejų vienodų profesinio tobulėjimo planų.
Kai kurių profesijų atveju darbdavys sumoka didžiąją dalį arba visus su kvalifikacijos kėlimo veikla susijusių mokesčių. Be to, daugeliu atvejų, darbuotojui pasiekus profesinio tobulėjimo tikslus, tam darbuotojui gali būti išmokėta stipendija. Kitose profesijose profesinio tobulėjimo vertinimą ir dalyvavimą darbdavys privalo atlikti kaip įprastų darbuotojo pareigų dalį; todėl darbuotojui neskiriamos papildomos stipendijos ar finansavimas. Tokią praktiką paprastai apibrėžia darbdavys arba, švietimo atveju, mokyklos rajonas arba valstybinis švietimo skyrius.
Kai kurie darbuotojai kvalifikacijos tobulinimo vertinime dalyvauja tiesiog dėl susidomėjimo tęstiniu mokymu ir mokymusi visą gyvenimą, kiti dalyvauja dėl privalomų reikalavimų. Pavyzdžiui, daugumos valstybių mokytojai pagal sutartį privalo dalyvauti profesinio tobulėjimo vertinime. Jie turi neatsilikti nuo naujų technologijų ir metodų, tačiau jiems taip pat gali tekti dalyvauti profesiniame tobulėjime, kad sertifikavimas būtų atnaujintas. Reikalavimai sertifikavimui įvairiose valstijose skiriasi, todėl mokytojai turi nuolat informuoti, kokiuose užsiėmimuose, egzaminuose ir veikloje jie turi dalyvauti, kad mokymo pažymėjimas galiotų ir galiotų. Mokytojai taip pat gali įtraukti mokymo programų rengimą ir rašymą, bendraamžių kuravimą ar instruktavimą ir karjeros stebėjimo veiklą (pvz., įskaitines ir ne įskaitines klases) kaip savo profesinio tobulėjimo veiklą.