Priepuoliai katėms nėra neįprasti ir gali būti rimtesnės problemos požymis arba ne. Ženklų atpažinimas yra labai svarbus žingsnis norint ištaisyti kažką negerai katės mityboje, aplinkoje ar sveikatai. Pirmiausia reikia susipažinti su tipišku kasdieniu katės elgesiu ir stebėti, ar nėra nieko neįprasto.
Daugelio kačių elgesys pasikeičia prieš prasidedant priepuoliams. Jos gali mikčioti su aiškiais, nepažįstamais skambučiais arba atrodyti neįprastai nutolusios ar nuošalios. Kai kurios katės gali pamiršti, kur yra ir kas vyksta aplink jas, ir gali nereaguoti į savo vardus ar kitus dirgiklius. Katės, kurios paprastai yra nepaprastos, gali tapti keistai draugiškos, o draugiškos katės gali nenorėti turėti nieko bendra su savo draugais ar kitais gyvūnais. Paprastai tai trunka tik kelias minutes prieš prasidedant priepuoliui, todėl katės turi mažai laiko nugabenti į vietą, kur jos nesusižalos, kai praras savo kūno ir raumenų judesių kontrolę.
Katėms būna įvairių priepuolių laipsnių. Mažus gali būti sunku aptikti ir gali pasireikšti tik trumpi veido trūkčiojimai arba nedideli, lokalizuoti raumenų spazmai. Dėl kitų priepuolių katė gali prarasti raumenų kontrolę ir valingus bei nevalingus judesius. Tai gali pasireikšti negalėjimu stovėti, seilėjimu arba šlapimo pūslės kontrolės praradimu. Šio tipo priepuoliai dažnai prasideda drebuliu, apimančiu visą katės kūną.
Kad ir kokia būtų priežastis, kačių priepuoliai gali trukti nuo kelių akimirkų iki valandų. Elgesys prieš priepuolį dažnai yra ženklas, kad katė žino, kad kažkas negerai, ir ieško nusiraminimo. Priepuolio metu katės praranda supratimą apie save ir aplinką, todėl jos paprastai nežinos, ar kas nors yra šalia jų, kol jas ištinka priepuolis. Tai vadinama ictus faze.
Kačių priepuoliai gali būti bauginantys, o po to, kai priepuolis praeis, jos greičiausiai bus dezorientuotos ir sutrikusios. Jie gali prarasti regėjimą, ir nors tai gali trukti kelias dienas po priepuolio, tai paprastai yra tik laikina būklė. Priepuolis gali būti rimtos pagrindinės problemos požymis, todėl labai svarbu atpažinti kačių priepuolių simptomus; kruopštus priepuolio simptomų, trukmės ir pasekmių registravimas gali padėti veterinarijos gydytojams nustatyti teisingą diagnozę, nes mažai tikėtina, kad jie patys pamatys priepuolį.