Laikinasis ganytojas yra bažnyčios tarnystės vadovas tuo laikotarpiu, kai kongregacijai nėra nuolatinio ganytojo. Taip gali būti dėl to, kad tarnas mirė, serga, išėjo į pensiją arba atsistatydino, arba tai gali būti laikotarpis, kai formuojasi nauja bažnyčia. Laikinieji ganytojai turi tokias pačias pareigas kaip ir eiliniai tarnautojai. Norėdami tapti laikinuoju pastorius, jums reikės tinkamo išsilavinimo ir mokymo, kad atliktumėte šį pagrindinį vaidmenį bažnyčioje. Jei norite tapti laikinuoju pastoriumi, gali būti naudinga įgyti dieviškumo laipsnį ir tobulinti savo įgūdžius atlikus stažuotę.
Kas nors, norintis tapti laikinuoju ganytoju, turėtų įgyti laipsnį dieviškumo mokykloje. Kai kurios konfesijos nereikalauja, kad jų tarnautojai turėtų dieviškumo laipsnius, tačiau to tikisi daugelis bažnyčių. Trokštantis lyderis turėtų stoti į teologijos mokyklą arba seminariją. Šios institucijos teikia religinį mokymą ir suteikia galimybę tapti įšventintais ar kitaip kvalifikuotiems konkrečioms tarnyboms.
Įgiję tinkamą išsilavinimą laikinojo ministro karjerai, turėtumėte susipažinti su įvairiais darbo aspektais. Tai galite padaryti atlikdami stažuotę kongregacijoje, kurioje ministras nori priimti mokinį. Susikoncentruokite ties bendravimo įgūdžių ugdymu, įtikinamuoju kalbėjimu, patarnaudami ligoniams ir pagyvenusiems žmonėms bei su kongregacijos nariais studijuodami religinius tekstus.
Turėtumėte susipažinti su įvairiomis bendruomenėmis visoje vietovėje, kurioje jums patogu keliauti. Norėdami tapti laikinuoju ganytoju, turėtumėte pranešti apie save vietos dvasininkams ir bažnyčios lankytojams šiose srityse. Taip pat turėtumėte pranešti, kad esate laikinasis ministras, nes tam tikru momentu jus gali pakviesti tam tikra bažnyčia.
Laikinasis kongregacijos vadovas aktyviai ieško galimybių, naršydamas konfesijos leidinius ir kitus įslaptintus skelbimus. Asmuo, norintis tapti laikinuoju kongregacijos ganytoju, turi būti lankstus, nes šios pareigos skiriasi trukmės, atlyginimo ir valandų požiūriu. Taip pat turite atsiduoti bažnyčios narių, kurie dažnai patiria sunkumų, kuriuos gali apsunkinti nuolatinio bažnyčios vadovo nebuvimas, poreikiams tenkinti.
Tarp pareigų, kurias dažnai atlieka laikinasis ganytojas, yra pamokslavimas per savaitines pamaldas, lovoje gulinčių ir ligoninėje gulinčių bendruomenės narių lankymas ir evangelizavimas vietinėje vietovėje. Šie ministrai gali tarnauti vestuvėse ir laidotuvėse. Jie taip pat teikia religines konsultacijas tiems, kurie siekia jų paslaugų.
Norint tapti laikinuoju ganytoju, reikia ypatingo, atsidavusio asmens. Kad galėtų tarnauti visai bendruomenei, šis asmuo turi būti tinkamai išsilavinęs ir apmokytas tarnauti. Tas, kuris pasirenka šį karjeros kelią, turi įsitraukti tada, kai reikia, kad dvasiškai vadovautų kitiems.