Radijo žurnalistas turi panašias pareigas kaip ir spaudos žurnalistas, nes jo darbas yra rinkti, sugretinti ir tada pranešti naujienas. Tai gali būti vietinė, nacionalinė arba pasaulinė. Geras radijo žurnalistas paprastai naudoja tokius garsus kaip interviu, spaudos konferencijos ir garso efektai, kad klausytojas jaustųsi taip, lyg jis taip pat būtų scenoje.
Radijo žurnalistika skiriasi nuo kitų žurnalistikos formų tuo, kad radijo reportažas dažnai išgirstas vieną kartą, o paskui jo nebėra. Klausytojai neturi prabangos dar kartą klausytis radijo reportažo; dėl to radijo žurnalistai turi užtikrinti, kad jų istorijos būtų glaustos, trumpos ir lengvai suprantamos. Kaip ir televizijos žurnalistas, radijo žurnalistas žinias dažnai pristato tiesiogiai.
Mokymasis naudoti balsą kaip instrumentą yra vienas iš svarbiausių įgūdžių, kurį gali turėti radijo žurnalistas. Tai galima padaryti įvairiais būdais, tačiau didžiąją dalį to reikia kalbėti lėtai ir aiškiai, išmokti tinkamo kvėpavimo technikos, išmokti kalbėti natūraliai ir perteikti emocijas. Daugelis radijo žurnalistų veteranų turėjo šiuos įgūdžius, todėl galėjo užmegzti ryšį su savo auditorija individualiu lygmeniu, prisidėdami prie ankstesnio radijo populiarumo.
Viena didžiausių radijo žurnalisto dalių yra interviu su žmonėmis. Interviu yra įgūdis, kurį laikui bėgant galima išsiugdyti praktikuojant. Radijo žurnalistas turi sugebėti, kad interviu subjektas jaustųsi patogiai ir greitai sugalvotų tolesnius klausimus bei atsakymus. Geriausi interviu paprastai skamba kaip pokalbis, o ne interviu.
Iš radijo žurnalistų taip pat paprastai reikalaujama turėti tam tikrų techninių įgūdžių, kurie apima viso įrašyto garso įrašymą, redagavimą ir maišymą. Priklausomai nuo naujienų skyriaus, kuriame dirba radijo žurnalistas, dydžio, iš jo gali tekti daryti viską – nuo interviu eteryje iki garso įrašo redagavimo. Didesnėse redakcijose kiekvieną užduotį atlieka konkretūs žmonės, o mažoje vietinėje redakcijoje gali būti tik keli darbuotojai, kurie dalijasi visomis pareigomis.
Daugelis kolegijų turi žurnalistikos programas ir dažnai siūlo kursus įvairiose žiniasklaidos priemonėse, suteikdamos studentams galimybę susikaupti. Be to, kad lanko žurnalistikos mokyklą, dauguma radijo žurnalistų patirties įgyja savanoriaudami radijo stotyse. Daugelyje kolegijų yra radijo stočių, kurias valdo studentai, todėl būsimiems radijo žurnalistams yra daug galimybių mokytis šio amato. Vietinės radijo stotys taip pat dažnai ieško savanorių, net jei tai tik pora valandų per savaitę.
Nors radijas nebuvo toks populiarus kaip nuo XX amžiaus trečiojo iki šeštojo dešimtmečio, radijo žurnalistai vis dar turi darbo. Tokie dalykai kaip internetinės transliacijos ir skaitmeninis radijas atveria naujas galimybes žurnalistams, kurie mėgsta dirbti savo balsu. Tačiau ši darbo kryptis išlieka konkurencinga, o radijo žurnalistai, norintys išlaikyti savo darbą, turi išlikti savo žaidimo viršūnėje, nuolat mokytis apie naujas technologijas, kad atnaujintų savo įgūdžius.