Kas yra Amerikos juodoji antis?

Amerikos juodoji antis yra didelė, panaši į didžiąją antis. Ant jų kūno yra tamsios kaštono plunksnos, o ant kaklo ir galvos yra šiek tiek šviesesnės. Skrendant ant sparno galima pamatyti purpuriškai mėlyną spuogelį arba lopą, o apatinė sparnų pusė yra daug šviesesnė už likusias anties plunksnas. Jų kojos ir pėdos yra raudonos.

Vienas ryškiausių Amerikos juodosios ančių bruožų yra tai, kad paukščiams neįprastai patinas ir patelė yra labai panašūs. Jie skiriasi tik snapo spalva, o skirtumas labiausiai pastebimas poravimosi sezono metu. Amerikietiškos juodosios anties patinas nuo alyvuogių žalios iki geltonos spalvos, o patelės nuobodesnės, labiau alyvuogių žalios spalvos. Mokslinis Amerikos juodosios anties pavadinimas yra Anas rubripes.

Amerikos juodoji antis randama JAV ir Kanadoje, o populiacija vienu metu nuolat mažėjo. Tikroji to priežastis neaiški, tačiau manoma, kad didžiųjų ančių populiacija galbūt išsiplėtė ir įvyko tarpusavio perėjimas, o jos taip pat užėmė veisimosi vietas, kuriose anksčiau gyveno Amerikos juodosios antys. Tačiau dėl gamtosaugos pastangų ir apribotos medžioklės jų skaičius išaugo.

Amerikos juodosios antys dažniausiai gyvena šiaurės rytinėje JAV pakrantėje miškingose ​​pelkėse arba pelkėtose vietose ir gali migruoti sezoniškai. Rudenį ir žiemą perinčios poros susirenka. Jie lieka kartu per žiemą iki veisimosi sezono, kai patelė deda kiaušinėlius, paprastai nuo devynių iki dešimties. Tada patinas palieka patelę, kad inkubuotų kiaušinėlius, ir pereina lydymosi procesą, todėl mėnesį jis neskraido.

Amerikos juodųjų ančių kiaušiniai dažniausiai būna nuo baltos iki žalsvos spalvos. Gimę ančiukai gali plaukti ir maitintis patys, o kai tik yra pakankamai dideli, ančių motina taip pat išgyvena lydymosi laikotarpį. Iki rugpjūčio abi lytys vėl gali skraidyti.

Amerikos juodosios antys yra visaėdės, tai yra, jos minta tiek augaliniais, tiek gyvūniniais produktais. Jie panyra arba panyra į vandenį, maitindamiesi augalinėmis medžiagomis ir mažais gyvūnais po paviršiumi ir kartais gali pasinerti gilyn. Gėlavame vandenyje tarp šių gyvūnų gali būti vandens vabzdžių arba varliagyvių, pavyzdžiui, buožgalvių, o sūriame vandenyje – vėžiagyvius ir moliuskus. Jie kartais gali krapštytis maisto sausumoje, bet tai neįprasta.