Yra daug skirtingų kalbų kvalifikacijų tipų, skirtų beveik visoms kalboms. Tam tikrais atvejais įrodytas sklandumas arba įrašai apie pamoką gali būti vienintelė turima kvalifikacija. Specialios kalbos kvalifikacijos gali apimti gebėjimą mokyti, versti ar interpretuoti kalbą. Šalys dažnai siūlo kitokias kvalifikacijas tiems, kuriems yra gimtoji, nei besimokantiems užsienio kalbų. Atsižvelgiant į tai, kodėl kas nors nori įgyti kvalifikaciją, testavimas gali būti nereikalingas.
Dalyvavimas kursuose ir kalbos laipsnio įgijimas yra viena dažniausių kvalifikacijos rūšių. Kai kalba nėra pakankamai paplitusi, kad ją būtų galima susieti su konkrečiais testais ir reitingavimo procedūromis, kursai gali būti vienintelė galima kvalifikacija. Šio tipo įgūdžių vaizdavimą galima sustiprinti pažymiais ir pademonstruotu darbu ta kalba. Studijuojant negyvas ar mirštančias kalbas sklandumo lygis, kurio reikia norint būti laikomas vertingu ekspertu, gali būti daug žemesnis nei gyvųjų kalbų.
Testavimo programos sudaro kai kurias dažniausiai pasitaikančias kalbos kvalifikacijas, be to, gali būti keletas kalbos testų. Pavyzdžiui, yra prancūzų kalbos egzaminas, susijęs su Prancūzijos švietimo ministerija, bet taip pat yra ir prancūzų kalbos AP egzaminas bei prancūzų kalbos SAT II egzaminas. Šiuo atveju, norint išvengti stojamųjų kalbos egzaminų į Prancūzijos universitetus, galima naudoti tik su prancūzų švietimo sistema susijusias kalbos kvalifikacijas, tačiau prancūzų AP egzaminai gali suteikti kolegijos kreditą Amerikos universitete. Kvalifikacijos dažnai yra būdingos tam tikram tikslui arba tikslui tokiu būdu.
Daugelyje testavimo programų išskiriami asmenys, kuriems yra gimtoji, ir besimokantys užsienio kalbų. Pavyzdžiui, Japonija turi užsienio kalbų mokėjimo testą, bet taip pat turi testus, skirtus gimtakalbiams tokiomis temomis kaip kanji ir kitos konkrečios temos. Nors besimokantis užsienio kalbų gali išlaikyti egzaminą gimtoji, paprastai nesitikima, kad jis pasižymėtų tose pačiose srityse, kaip ir gimtoji. Užsienio kalbų testai paprastai turi žodinį komponentą, kurio trūksta gimtosios kalbos testams, nes gimtakalbiams paprastai nekyla sunkumų reikšdami mintis kalboje.
Specialios kalbos kvalifikacijos gali prireikti tokiems darbams kaip kalbos mokymas ar vertimas. Įprasta, kad prieš šiuos testus yra keliami dideli išsilavinimo reikalavimai, o kartais ir laipsnis. Dažnai konkuruoja dėl kalbų mokytojų kvalifikacijos, o patikimiausia kvalifikacija gali priklausyti nuo srities, kurioje žmogus nori dirbti. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis kalbos gabumų demonstravimas gali būti vertingesnis už bet kokią instituciškai patvirtintą kvalifikaciją.