Kosmetologas, kirpėjas ar šukuosenų meistras yra neoficiali nuoroda į kosmetologą arba asmenį, kuris yra išmokęs dirbti salone. Norint tapti kosmetologu, reikalingas techninis išsilavinimas ir licencija. Gavęs licenciją, kosmetologas gali dirbti salone – kirpti, formuoti, chemiškai keisti plaukus, atlikti manikiūrą ir veido procedūras.
Kosmetologijos mokymai vyksta profesinėje mokykloje per paskutinius dvejus vidurinės mokyklos metus arba po vidurinės mokyklos grožio mokykloje ar koledže. Kosmetologija paprastai nėra kursas, siūlomas technikos kolegijose ir kituose universitetuose, o vykdomas nepriklausomose mokyklose. Priklausomai nuo įtraukimo į kursą, mokymas gali būti baigtas per vienerius metus arba gali užtrukti iki dvejų. Studijų sritys apima galvos, veido ir kaklo, taip pat rankų anatomiją, tam tikrų odos ir nagų ligų ir būklių tipų tyrimus, taip pat praktinius įvairių salono paslaugų aspektus ir infekcijų prevenciją sanitariniais metodais.
Baigus reikiamą mokymosi valandų skaičių, norint tapti kosmetologu, būtina atlikti valstybinį testavimą licencijai gauti. Tada laikomas egzaminas, kurio metu tikrinamos pareiškėjo žinios šioje srityje per egzaminą raštu ir praktinį egzaminą. Pareiškėjui išlaikius egzaminą išduodama licencija, kuri turi būti atnaujinama nustatytais laiko tarpais, įrodant tęstinio mokymosi kreditus.
Licencijuotas kosmetologas gali praktikuoti kai kuriuos arba visus mokykloje išmoktus praktinius pritaikymus. Daugelis atlieka tik plaukų priežiūros paslaugas, tokias kaip kirpimas, dažymas, ilginimas, tačiau kai kurie gali atlikti ir papildomas paslaugas. Apskritai, kosmetologo atliekamo darbo pobūdis priklausys nuo salono, kuriame jis dirba. Kai kurie salonai teikia visas paslaugas ir siūlo viską, nuo veido priežiūros ir vaškavimo iki manikiūro ir pedikiūro, be plaukų. Kiti salonai siūlo tik plaukų kirpimą ir formavimą.
Tapti kosmetologu reiškia įsipareigoti atlikti kartais fiziškai sunkų darbą, kuriam reikia stovėti ilgą laiką, jei ne visą dieną. Pradėdamas savo veiklą kosmetologas gali tikėtis, kad turės sunkiai dirbti, kad priviliotų naujus klientus, kad susilauktų sekėjų. Laikui bėgant svarbu sukurti klientų ratą, kuris sektų savo šukuoseną iš salono į saloną. Kosmetologė per savo karjerą gali keletą kartų keisti salonus, kad išplėstų savo paslaugas, užsidirbtų daugiau, arba abu. Darbo užmokesčio struktūra gali svyruoti nuo procentų nuo visų pardavimų iki valandinio tarifo kartu su arbatpinigiais arba gali būti bendras pardavimas atėmus kabinos vietos nuomą, priklausomai nuo salono.
Nusprendęs tapti kosmetologe, žmogus turėtų ištirti šalia jų esančias kosmetologijos mokyklas ir palyginti išlaidas bei reputaciją ruošiantis gauti valstybinės tarybos licenciją. Licencijavimo reikalavimai įvairiose valstijose gali skirtis, todėl prieš registruodamiesi būtinai pasidomėkite dirbančio kosmetologo nuomone apie vietines mokyklas.