Martyrologas tyrinėja ir įamžina įvairių religijų kankinių gyvenimus. Aukojimo ir kančios už religinį tikėjimą tema yra pagrindinė daugelio religijų dalis. Martyrologai kataloguoja kankinių gyvenimus ir aukas bei tiria kankinystės svarbą religinei tradicijai. Kankinių gyvenimo detalių autentifikavimas ir bandymas patikrinti religinę tiesą – pagrindiniai kankinių rūpesčiai.
Ankstyvųjų krikščionių kankinių autoriai buvo vietiniai kunigai ir pamaldūs katalikai, kurie sudarė sąrašus žmonių, mirusių per Romos valdžią dėl savo tikėjimo Jėzumi Kristumi. Kankinių katalogai plėtėsi, kai kaimyninės bažnyčios sujungė savo sąrašus. Pirmoji gerai žinoma katalikų martirologija, hieroniminė martirologija, buvo sukurta Italijoje penktojo amžiaus antroje pusėje, o šventasis Jeronimas klaidingai buvo įvardytas kaip kankinys. Hieronimijos martirologijos šaltiniai apima kankinių ir šventųjų sąrašus iš Rytų bažnyčių, taip pat Romos bažnyčių ir Afrikos šaltinių.
Tarp žinomų martyrologų yra Bede, vienuolis, rašęs aštuntajame amžiuje, ir Usuardas, kitas vienuolis, rašęs IX amžiuje. Šv. Engusas ir Šv. Maelruainas 790 m. Dublino vienuolyne paskelbė Tallaghto martirologiją. Jų martirologija buvo pagrįsta folkloru ir religiniais raštais. 1584 m. popiežius Grigalius XIII išleido Romos martirologijos leidimą, kuris buvo priimtas kaip oficiali Katalikų bažnyčios martirologija. Romos martirologija yra viena iš šešių pagrindinių katalikų liturgijos knygų.
Katalikų bažnyčios martirologai dažnai atnaujina pripažintų šventųjų sąrašą, o popiežius Benediktas XVI 2009 m. kanonizavo penkis naujus šventuosius. Tapimo katalikų šventuoju procesas susideda iš kelių žingsnių. Pirmiausia Vatikanas pradeda nagrinėti žmogaus gyvenimą. Asmuo turi būti gyvenęs savo gyvenimą su „didvyriška dorybe“. Kad būtų kanonizuotas ar paskelbtas šventuoju, asmuo turi būti padaręs du stebuklus.
Protestantų religijos turi savo dalį kankinių. Bene garsiausias protestantų martyrologas buvo anglas Johnas Foxe’as, kuris 1563 m. išleido Foxe’s Book of Martyrs.
Martirologija yra kankinių vardų arba vardų ir biografinių duomenų rinkinys. Katalikų martirologija kalendoriuje išvardija šventuosius pagal jų švenčių dieną. Sąvoka kankinys, suprantama religijos kontekste, reiškia asmenį, kuris viešai išpažįsta savo religinius įsitikinimus ir dėl to susiduria su persekiojimu. Katalikybėje kankinys miršta už savo tikėjimą. Apskritai kankinio religinės pažiūros yra nesuderinamos su kitais pilietiniais ar religiniais mąstymo būdais.