Yra keletas būdų, kaip pasiekti reumatologijos – medicinos specialybės, kurios pagrindinis dėmesys skiriamas sąnariams ir minkštiesiems audiniams – karjerą, priklausomai nuo to, ar kas nors nori gydyti vaikus ar suaugusiuosius. Bet kuriuo atveju, norint tapti reumatologu, reikės lankyti medicinos mokyklą ir gauti specialų reumatologijos mokymą. Įgijus kvalifikaciją, galima dirbti ligoninėse, klinikose ir tyrimų įstaigose. Darbas šioje medicinos profesijos srityje gali būti gana įvairus ir kartais labai sudėtingas, nes daugelis sąnarių ir jungiamojo audinio būklių yra labai sunkiai suprantamos.
Pirmasis žingsnis apima medicinos mokyklos lankymą. Norint lankyti medicinos mokyklą, studentas paprastai turi baigti biologijos ar susijusios srities bakalauro laipsnį, parodydamas atsidavimą mokslams ir susidomėjimą medicinos sritimi. Medicinos mokyklų kandidatams dažnai reikalingi standartizuoti testai kartu su rekomendaciniais laiškais, esė ir kita pagalbine medžiaga. Kuo anksčiau žmonės pradės galvoti apie medicinos studijas, tuo geriau, nes darbo patirtis ir parodytas susidomėjimas medicinos studijomis bei papildomų kreditų kursais padės apsisaugoti nuo paraiškos stoti į medicinos mokyklą.
Po ketverių metų medicinos mokyklos studentas turės kreiptis dėl vidaus ligų arba pediatrijos rezidentūros. Po trejų metų rezidentūros, norint tapti reumatologu, reikės papildomos dvejų ar trejų metų reumatologijos stipendijos. Reumatologai gali būti gydytojai (MD) arba gydytojai osteopatai (DO), o studentai gali norėti apsvarstyti šių dviejų požiūrių į mediciną skirtumus, kai jie kreipiasi į medicinos mokyklą ir galvoja, kaip jie nori praktikuoti.
Įgijęs kvalifikaciją, reumatologas dažnai siekia gauti profesinės organizacijos valdybos sertifikatą. Valdybos sertifikavimas leidžia gydytojui lengviau įsidarbinti, o pacientai užtikrina, kad gydytojas neatsiliks nuo naujos informacijos šioje srityje ir yra įsipareigojęs užtikrinti aukšto lygio priežiūrą. Taip pat būtina lankyti tęstinio mokymo kursus ir konferencijas, kad reumatologas galėtų stebėti reumatologijos praktikos pažangą ir sužinoti apie naujus požiūrius į įvairias sveikatos būklę.
Daugeliu atvejų reumatologas gali dirbti su kitais gydytojais, įskaitant bendruosius gydytojus, kad suteiktų visapusišką savo pacientų priežiūrą. Tai padeda bendradarbiauti ir turėti daug kantrybės, nes sąnarių ligų kenčiantys žmonės gali būti labai irzlūs ir nusivylę, ypač kai atrodo, kad gydymas neveikia. Tai dar didesnė vaikų problema, ypač kai vaikai yra priešžodiniai arba sutrikusio vystymosi.