Kratomo augalai arba Mitragyna speciosa yra kilę iš Pietryčių Azijos ir Afrikos atogrąžų miškų. Kratom augalų lapai turi narkotinių, analgetinių ir kosulį slopinančių savybių, todėl kratom tradicinis naudojamas kaip žolelių tonikas nuo skausmo ir depresijos. Istoriškai kratomo naudojimas buvo populiarus tarp rankų darbo klasės. Kratomo naudojimas yra neteisėtas Australijoje ir Malaizijoje, o Tailande baudžiamas mirtimi. Yra du pagrindiniai Matrigyna speciosa tipai, kuriuos galima atpažinti pagal lapuose esančių gyslų spalvą.
Visžalis augalas, randamas atogrąžų regionuose, kratomas yra vietinis Pietryčių Azijoje ir Afrikoje, tačiau gali būti auginamas atogrąžų Australijos ir JAV regionuose. Kratomo augalai gamina didelius, kiaušialąsčių formos lapus, kurie yra tamsiai žalios spalvos ir lygios tekstūros. Vieno tipo kratom augalų lapuose yra raudonų gyslų, o kito pagrindinio tipo lapuose paprastai yra žalių arba baltų gyslų. Kai kurie žmonės, auginantys kratom augalus, mano, kad yra tik viena kratomo rūšis, o lapų gyslos augalo gyvavimo ciklo metu tiesiog pakeičia spalvą.
Mitragyna speciosa gali būti labiausiai žinomas dėl savo narkotinio poveikio. Lapuose yra alkaloidinės medžiagos, žinomos kaip mitragininas, turinčios opioidinį poveikį organizmui. Dėl šios priežasties kratom lapai rado vietą tradicinėje Azijos ir Afrikos liaudies medicinoje.
Tradiciškai kratom lapai buvo naudojami opiumo priklausomybei, viduriavimui ir mėnesinių skausmui gydyti. Lapai taip pat gali turėti kosulį slopinančių savybių. Rankiniai darbininkai, valstiečiai ir ūkininkai, ypač Azijoje, tradiciškai tikėjo, kad naudojant kratom lapus galima pagerinti darbo rezultatus. Dėl šios priežasties kratomo naudojimas istoriškai buvo populiarus tokiose šalyse kaip Tailandas, kuris 1943 m. uždraudė kratom lapų vartojimą.
Kratomo lapus galima kramtyti, rūkyti, valgyti arba virti į arbatą. Tačiau Kratomas formuoja įprotį ir gali sukelti abstinencijos simptomus, įskaitant agresiją, priešiškumą, raumenų ir kaulų skausmą bei trūkčiojančius rankų ir kojų judesius. Šalutinis poveikis gali būti anoreksija, odos patamsėjimas, nemiga ir centrinės nervų sistemos slopinimas. Gali atsirasti burnos džiūvimas, vidurių užkietėjimas, gausus šlapinimasis ir sumažėjęs apetitas.