Naktinė gyvatė, mokslinis pavadinimas Hypsiglena torquata, yra palyginti maža naktinė gyvatė su dėmėmis. Gyvatės iltys yra link užpakalinės žandikaulio, o ne priekinės, ir kartais ji painiojama su jauna barškučiu. Naktinė gyvatė yra kilusi iš vakarinės Šiaurės Amerikos dalies ir gali būti aptinkama įvairiose buveinėse. Jis yra mėsėdis ir linkęs daugintis vasaros pradžioje.
Paprastai suaugusi naktinė gyvatė užauga iki maždaug 12–26 colių (30–66 cm) ilgio, siauro kūno ir plokščios trikampės formos galvos. Gyvatės spalva dažniausiai yra šviesesnio atspalvio ruda, gelsva arba pilka, o kūnas padengtas tamsesnių spalvų dėmėmis. Dėl šios spalvų schemos naktinė gyvatė kartais painiojama su pavojingesne barškuole, be to, ji padeda gyvatei maskuotis arba susilieti su aplinka. Ant kaklo už galvos dažnai yra dvi ar trys didelės tamsios dėmės ir tamsi trumpa juostelė nuo akių iki žandikaulio. Apatinė dalis yra šviesiai balkšvos arba gelsvos spalvos, o uodega susiaurėja iki taško.
Naktinė gyvatė yra nuodinga, tačiau ji nėra laikoma pavojinga žmonėms. Iltys yra netoli žandikaulio užpakalinės dalies, o ne priekyje, o nuodai pirmiausia naudojami padėti gyvatei imobilizuoti grobį. Gyvatė, turinti tokią iltį, taip pat žinoma kaip gyvatė su galine iltimis. Jis retai bandys įkąsti žmonėms ir yra žinomas kaip saugus. Jei jai kyla grėsmė, pagrindinė jo reakcija yra pakelti ir išlyginti galvą, šnypšti ir mojuoti pirmyn ir atgal.
Naktinės gyvatės gimtoji vietovė yra Šiaurės Amerikos vakaruose, pradedant Britų Kolumbija Kanadoje ir baigiant JAV vakarais ir kai kuriomis Meksikos dalimis. Jį galima rasti įvairiose buveinėse su gausia žemės danga, pvz., prerijose, krūmynuose, pievose, miškuose ir dykumose. Šiltas, sausas klimatas idealiai tinka šiems šaltakraujams ropliams.
Naktinė gyvatė daugiausia yra naktinė, kaip rodo jos pavadinimas, nors kartais ji yra aktyvi ir sutemus bei auštant. Jis retai matomas šviesiu paros metu, didžiąją dienos dalį praleidžiant po akmenimis ar kita prieinama danga. Jis dažnai pastebimas kertantis kelius naktį, medžioja ir sutemus. Grobį paprastai sudaro mažesnės gyvatės, driežai, varlės, salamandros ir pelės.
Mažai žinoma apie naktinės gyvatės veisimosi įpročius. Patelė paprastai deda nuo trijų iki devynių kiaušinėlių pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje. Lizdų vieta dažnai būna uolėtas plyšys arba apleistas urvas. Kiaušiniai išsirita maždaug po dviejų mėnesių, o naujai išsiritusios gyvatės paprastai būna apie 7 colių (18 cm) ilgio.