Mikrobų kriminalistika – tai praktika, skirta moksliškai nustatyti mikrobų sukėlėjus, jų kilmę ir galimą poveikį, siekiant pateikti išvadas kaip teisinius ir mokslinius įrodymus. Šie įrodymai yra labai svarbūs sėkmingam biologinio nusikaltimo ir medicininio aplaidumo bylų persekiojimui. Procesą paprastai sudaro mėginių paėmimas, agento identifikavimas, rizikos analizė ir patvirtinimas. Norint sėkmingai įgyvendinti šiuos reikalavimus, mikrobų kriminalistikai reikia derinti keletą susijusių disciplinų, įskaitant mikrobų genomiką ir bioinformatiką.
Galutinis biologinių grėsmių, jų šaltinio ir galimos rizikos dydžio nustatymas yra pirmoji iš dviejų pagrindinių mikrobų kriminalistikos funkcijų. Antrasis – išvadų pateikimas moksliškai ir teisiškai pagrįstai. Pirmoji funkcija yra labai svarbi izoliavimo požiūriu ir gali išgelbėti tūkstančius gyvybių, kai susiduriama su biologiniais pavojais. Antroji funkcija yra labai svarbi norint sėkmingai nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už grėsmę. Abi funkcijos kartu sudaro priekinę gynybos nuo mikrobiologinių grėsmių liniją.
Mikrobų kriminalistika taikoma ne tik bioterorizmo atvejais. Taip pat gali būti naudingi medicininio aplaidumo atvejai, atsitiktinis poveikis ir natūraliai atsirandantys biologiniai pavojai. Tačiau teigiamas biologinių veiksnių identifikavimas ir susiejimas su konkrečiais šaltiniais gali būti sudėtingesnis ir daugiau laiko reikalaujantis nei kiti teismo ekspertizės procesai. Norint įtikinamai įrodyti biologinio išpuolio ar bet kurio kito poveikio šaltinio kilmę, reikia taikyti daugiadisciplinį metodą. Tipiškas tyrimas gali apimti keletą susijusių mikrobiologijos sričių, tokių kaip mikrobų genomika, filogentetika ir bioinformatika.
Mikrobų kriminalistikos procesas paprastai apima keturis etapus. Pirmasis yra mėginių paėmimas iš įtariamo poveikio vietos. Tai turi būti padaryta teisingai, kad nebūtų pakenkta įrodymų vientisumui. Antrasis žingsnis yra teigiamas mikrobinio agento identifikavimas ir jo, kaip biologinio atakos mechanizmo, potencialas. Trečiasis žingsnis apima daugiadisciplininę mėginių analizę, siekiant nustatyti tikslius genetinius profilius, kurie bus naudojami tolesniuose tyrimuose. Paskutinis žingsnis yra visų analitinių procesų ir metodų patvirtinimas, siekiant įsisavinti teismo ekspertizės įrodymus.
Tiems, kurie nori patekti į mikrobų kriminalistikos sritį, išsilavinimo įsipareigojimas gali būti griežtas. Pagrindinės pradinio lygio kvalifikacijos apima biologijos arba mikrobiologijos laipsnį, apimantį virusologiją, aplinkos mikrobiologiją, mikrobų genetiką ir mikrobiologijos principus. Dažnai reikalingas magistro laipsnis, apimantis teismo toksikologiją, teismo biologiją, prionus ir virusus bei bakterijų tyrimus. Tiems, kurie domisi šia sritimi mokymo ar medicinos lygiu, būtinas daktaro laipsnis. Priklausomai nuo dalyvavimo lygio, mikrobų kriminalistikos studentai gali norėti investuoti nuo ketverių iki vienuolikos metų po pagrindinio laipsnio.