Pinanga yra viena didžiausių palmių genčių, apimanti maždaug 120 rūšių, o dar daugiau yra peržiūrimos. Ši gentis auga visoje Pietų Kinijoje, Himalajuose ir Naujojoje Gvinėjoje ir ypač paplitusi drėgnoje Pietryčių Azijos Sundos šelfo vietovėje. Šios dažniausiai atogrąžų palmės, priklausančios Arecaceae šeimai, dažnai yra panašios į krūmus, o žiedai, lapai, šaknys ir stiebai dažniausiai atsiranda dėl tamsios aplinkos, kurioje jie žydi.
Nors visos Pinanga genties rūšys tam tikru būdu skiriasi, jos dažnai turi ryškių panašumų. Pavyzdžiui, dauguma Pinangų rūšių neauga į medį panašų ūgį, o išsivysto į žemai esantį, bet gausų krūmų sluoksnį. Kaip ir daugelis kitų palmių tipų, šios rūšys paprastai turi plunksninę veną arba venų išsidėstymą, prasidedantį didele pagrindine vena, kuri išsišakoja į mažesnes. Tačiau skirtingai nuo daugelio kitų delnų, lapeliai paprastai formuojami į plačius, sujungtus segmentus, kurių dydis ir vieta skiriasi.
Siekiant pritraukti apdulkintojus tamsiuose atogrąžų miškuose, daugelis Pinangų rūšių auga ryškiais atspalviais. Gėlės dažnai įgauna ryškius raudonos arba rožinės, violetinės arba kaštoninės spalvos atspalvius, o kartais net ryškiai baltus, oranžinius ar geltonus. Nors kartais būna plokščios spalvos, gėlės taip pat gali būti matomos skirtingų atspalvių deriniuose. Daugumos šių rūšių augalų vaisiai dažniausiai būna juodi arba raudoni.
Subrendę augalai dažniausiai nešioja dėmėtus žalius lapus su raudonomis gyslomis, dažnai aplinkiniam minkštimui suteikia gilų kaštoninį atspalvį. Kita vertus, nauji lapai dažnai būna geltonos arba rudos, raudonos arba rožinės spalvos atspalvių arba bet kurios iš šių spalvų derinio. Lapų pagrindas, geriau žinomas ties vainiko koteliu, ir daugelio Pinangų rūšių vaisius vedančios šakos taip pat yra ryškių atspalvių. Karūniniai velenai paprastai būna bet kokios spalvos, išskyrus žalią, nuo baltos iki oranžinės, violetinės iki rudos. Vaisių šakos paprastai būna oranžinės rožinės arba raudonos.
Nepaisant to, kad daugelis šių rūšių turi nemažai panašumų, jos dažnai turi skirtingų variantų. Pavyzdžiui, kai kurios rūšys sukuria lapelius, kurie yra visiškai sujungti, o kiti yra visiškai atskirti. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, paprastosios žuvys, yra mažos ir žemai augančios, o kitos, pavyzdžiui, javanos, yra beveik panašios į medį. Daugelis rūšių renkasi šiltą, drėgną aplinką, o kitos klestės vėsiuose pelkiniuose ar kalnų miškuose.