Jūrų geologas yra mokslininkas, tyrinėjantis įvairius natūralius procesus, vykstančius vandenynų dugne ir paplūdimiuose. Jis arba ji gali tyrinėti jūros dugną, rinkti nuosėdų ir uolienų mėginius ir analizuoti jų amžių bei sudėtį laboratorijoje. Mokslininkai paprastai specializuojasi vienoje ar keliose jūrų geologijos srityse, tokiose kaip sedimentologija, mineralogija ar geochemija, tarp daugelio kitų posričių. Jūrų geologas gali dirbti universitete, privačioje tyrimų institucijoje, aplinkos apsaugos organizacijoje arba naftos ar dujų įmonėje tyrinėtoju.
Dauguma jūrų geologų atlieka lauko, kompiuterinius ir laboratorinius tyrimus, kad sužinotų apie vandenynus ir žemę. Mokslininkas gali ištirti vietą mineralų mėginiams rinkti arba vandenyno dugnui ištirti. Jis arba ji dažnai naudoja kompiuterines technologijas, pvz., pasaulinės padėties nustatymo sistemos įrenginius, kad padėtų nustatyti ar analizuoti tam tikrą sritį. Laboratorijoje jūrų geologas gali pabandyti nustatyti mėginio cheminę sudėtį, teršalų buvimą arba skirtingų uolienų amžių. Geologai dažnai rašo išsamius mokslinius straipsnius apie savo eksperimentus ir atradimus.
Jūrų geologijoje yra daug specialybių. Mokslininkai gali sutelkti dėmesį į konkrečius procesus, tokius kaip plokščių tektonika, vulkaninė veikla, vandenyno dugno plitimas ar oro sąlygos. Ekspertai taip pat gali sutelkti dėmesį į tam tikrų tipų nuosėdas, uolienas ar mineralus, stebėdami jų judėjimą, paplitimą ir pokyčius laikui bėgant. Geochemijos ekspertai tiria įvairių uolienų ir nuosėdų chemines savybes, o jūrų paleontologai tiria įvairių augalų ir gyvūnų fosilijas ir liekanas.
Mokslininkai gali rasti darbą įvairiose aplinkose. Jūrų geologas gali dirbti vyriausybei, kad apžiūrėtų ir apibūdintų vandenynų dugnus, arba ne pelno organizacijai, kad skatintų išsaugojimo, valymo ir švietimo pastangas. Kiti geologai atlieka tyrimus su universitetais, privačiomis institucijomis ir laboratorijomis, kurios siekia daugiau sužinoti apie tam tikrus vandenyno reiškinius. Naftos įmonės dažnai samdo jūrų geologus, kurie tyrinėtų vandenynų dugnus, tikėdamiesi rasti naujų naftos ir gamtinių dujų telkinių.
Norėdamas tapti jūrų geologu, žmogus dažniausiai turi įgyti bent magistro laipsnį akredituotame universitete. Kai kuriems jūrų geologų darbams, pavyzdžiui, profesūrai ir vadovaujančioms mokslinių tyrimų pareigoms, mokslininkas turi įgyti daktaro laipsnį. Daugelis naujų mokslininkų, baigę studijų programas, stoja į stipendijas, kur padeda įsitvirtinusiems geologams ir įgyja patirties šioje srityje. Asmuo, dirbantis vyriausybinėje agentūroje ar naftos įmonėje, prieš atliekant apklausas ir tyrimus gali būti pareikalauta išlaikyti licencijavimo egzaminą raštu, kurį administruoja jo valstybė ar šalis.