Nepriklausomas socialinis darbuotojas vykdo privačią socialinio darbo praktiką. Nors anksčiau buvo negirdėta, kad licencijuotas klinikinis socialinis darbuotojas siektų savarankiškos karjeros, dabar tokie socialiniai darbuotojai yra gana dažni. Šiems nepriklausomiems socialiniams specialistams vadovauja reguliavimo institucija ir jie turėtų nuolat tobulėti. Jų paslaugas reguliariai užsako privačios, valstybinės ir vyriausybinės agentūros.
Nepriklausomo socialinio darbuotojo prieinamumas gali būti palaima vyriausybinėms agentūroms, turinčioms daug išteklių ir ribotą biudžetą. Jie gali gauti lankstų, patyrusį paslaugų teikėją už mažesnę kainą, nei būtų buvę dirbant visą darbo dieną dirbantį darbuotoją, be to, tai gali padėti jų darbuotojams atlikti kitas esmines užduotis. Privačiame fronte žmonės gali pastebėti, kad nepriklausomas socialinis darbuotojas gali turėti daugiau laiko spręsti savo individualius rūpesčius.
Iš pradžių nepriklausomas socialinis darbuotojas susitiks su klientais ir aptars konkrečias klientų situacijas. Šios diskusijos pagrindu socialinis darbuotojas įvertins jų poreikius, rekomenduos jų poreikius atitinkančias socialines paslaugas. Socialinis darbuotojas palaikys ryšius su konkrečiais paslaugų teikėjais ir sveikatos specialistais jų klientų vardu.
Dirbdami su asmenimis, šeimomis ir bendruomenėmis, socialiniai darbuotojai padeda žmonėms susidoroti su įvairiomis gyvenimo situacijomis. Tokios situacijos gali apimti disfunkcinių šeimos konfliktų ir santykių problemų sprendimą, susidurti su suluošinančiomis ar gyvybei pavojingomis sveikatos sąlygomis, kovojant su psichinėmis problemomis ir piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, išgyvenant seksualinę prievartą ir įveikant nedarbą bei benamystę. Socialiniai darbuotojai padeda įvaikinant ir globojant vaikus, padeda prižiūrėti senelius. Jie dirba su jaunimu, kad išspręstų problemas, susijusias su mokslu, mokyklos nelankymu, paauglių nėštumu ir pan. Socialinis darbuotojas gali padaryti daug teigiamų pokyčių žmonių gyvenime, tačiau socialinio darbuotojo darbas gali būti labai įtemptas ir geriausiai tinka tvirtiems, motyvuotiems asmenims.
Norint pradėti socialinio darbuotojo karjerą, būtina turėti bakalauro, magistro kvalifikacinį laipsnį arba aukštesnę socialinio darbo, sociologijos, psichologijos, edukologijos ar bet kurios kitos susijusios disciplinos kvalifikaciją. Be aukštojo mokslo laipsnio, socialiniai darbuotojai turi gauti profesinę licenciją arba pažymėjimą, kad galėtų verstis praktika. Kvalifikuotas nepriklausomas socialinis darbuotojas gali rasti įvairių socialinio darbuotojo darbo vietų tiek kaime, tiek mieste. Socialinio darbuotojo atlyginimai priklauso nuo patirties, vietos ir socialinio darbo pobūdžio.