Ką veikia plėtros direktorius?

Terminas „vystymo direktorius“ vartojamas kalbant apie vyriausiąjį finansų pareigūną. Šis terminas dažniausiai vartojamas ne pelno sektoriuje, kur jis vartojamas apibūdinti žmones, kurie yra atsakingi už ne pelno organizacijų lėšų valdymą ir darbą, kad gautų daugiau lėšų. Asmuo, dirbantis šioje pozicijoje, paprastai turi finansų, viešųjų ryšių ar komunikacijos laipsnį ir gali turėti didelę patirtį dirbant ne pelno organizacijoms, įskaitant plėtros direktoriaus padėjėjo ar asistento patirtį.

Vystymosi direktoriaus darbas gali būti sudėtingas. Kartais tai apibūdinama kaip „lėšų rinkimas“, tačiau iš tikrųjų tai yra daug sudėtingiau. Nors šiems direktoriams reikia surinkti lėšų ir užtikrinti nuolatinį tiekimą bei lėšų šaltinius, jų darbas yra daug daugiau nei pinigų pritraukimas. Tiesą sakant, kai kurios ne pelno organizacijos turi lėšų rinkimo direktorių, kuris yra atskiras nuo plėtros direktoriaus, o tai pabrėžia šių dviejų darbų skirtumą.

Plėtros direktoriai tiesiogine prasme yra atsakingi už santykių su savo pagrindinėmis organizacijomis plėtojimą. Jie stengiasi palaikyti tvirtus ryšius su esamais donorais ir organizacijos draugais, taip pat ieško naujų donorų ir ryšių, kuriuos būtų galima panaudoti lėšų rinkimo potencialui išplėsti. Be to, šie direktoriai dalyvauja kuriant teigiamą įvaizdį organizacijoms, su kuriomis dirba, ir dalyvauja informavimo kampanijose, kurios skatina žmones prisidėti prie organizacijos veiklos ir dalyvauti jos veikloje.

Plėtros direktorius gali organizuoti donorų renginius, kviesti donorus palaikyti ryšius su jais, inicijuoti pašto kampanijas, reaguoti į donorų rūpesčius ir pan. Tikslas – ugdyti ir išlaikyti donorus, o donorus teigiamai vertinti ir džiaugtis savo aukomis bei kitais įsitraukimo būdais. Tai kartais gali būti sudėtingas dalykas, ypač su donorais, kurie žinomi dėl didelių įnašų, nes kartais aukotojai gali tikėtis, ką jie gaus mainais už savo aukas.

Plėtros direktorius taip pat turi pagalvoti apie efektyviausią ir efektyviausią lėšų panaudojimo būdą, o kartu subalansuoti viešąjį įmonės įvaizdį. Ne pelno organizacijos dažnai kaltinamos nerimtumu arba pinigų švaistymu, ir tuo pat metu gali būti tikimasi, kad jos sugalvos, pavyzdžiui, blizgius ketvirtinius žurnalus, kurių gamyba gali būti gana brangi. Plėtros direktorius turi atsižvelgti į organizacijos pobūdį, turimas lėšas ir donorų bei visuomenės bendravimo su organizacija būdą, kad visur, nuo donorų prašymo laiškų iki išskirtinių privačių lėšų rinkimo renginių, būtų tinkamas dėmesys.