Dvikalbis ugdymas – tai mokymosi forma, kai mokinys mokosi dviem kalbomis, paprastai gimtąja arba gimtąja kalba, kuria asmuo jau kalba, ir antrine kalba, kuri laikoma bendrine arba oficialiąja kalba. Kai kuriose šalyse toks išsilavinimas yra gana paplitęs ir populiarus, o kitose – neigiamai vertinamas arba visiškai atsisakyta vienakalbių programų. Dvikalbė programa paprastai skirsto skirtingas klases į vieną ar kitą kalbą, pateikdama tam tikrą medžiagą kiekviena kalba. Dvikalbis švietimas yra gana paplitęs ir populiarus vietovėse, kuriose mokomasi keliomis skirtingomis bendromis kalbomis, arba šalyse, kuriose gyvena daug imigrantų.
Apskritai dvikalbis ugdymas yra dviejų kalbų įtraukimas į mokinio ugdymą. Pavyzdžiui, Ispanijoje yra oficiali nacionalinė kalba – Kastilijos ispanų – ir keturios lygiavertės regioninės kalbos šalyje. Siekiant veiksmingai palengvinti švietimą taip, kad kastiliečių kalba būtų vartojama nacionaliniu mastu, nesunaikinant regioninių kalbų skirtumų, daugelis mokinių mokosi abiem kalbomis. Kai kurios klasės gali būti pristatomos viena kalba, o kitose klasėse bus naudojama kita kalba.
Pavyzdžiui, dvikalbis švietimas, kaip ir trikalbis švietimas, naudojamas daugelyje Artimųjų Rytų. Įprasta, kad tokie dalykai kaip kalba ir istorija dėstomi vietine, gimtąja kalba, pavyzdžiui, arabų kalba. Tačiau gamtos mokslų ir matematikos dažnai mokoma anglų kalba, o kai kuriuose regionuose klasėse taip pat vartojama prancūzų arba kurdų kalba. Šio tipo dvikalbis ugdymas leidžia mokiniams mokytis gimtąja kalba, kalba, kuria kalba mokiniai ir jų tėvai namuose, ir antrine kalba, kuria jie laisvai kalba. Taip pat būdinga, kad gimtosios kalbos išmoktas sąvokas mokinys lengvai perkelia į geresnį antrinės kalbos supratimą.
Kitose šalyse dvikalbis ugdymas yra pedagogų ir politinių lyderių ginčų ar diskusijų šaltinis. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos (JAV) taiko įvairias politikos kryptis, susijusias su kalba ir švietimu, ir dedamos daug pastangų, kad būtų remiamas mokymasis tik anglų kalba. Kai kuriose valstijose nauji mokiniai gali nuo vienerių iki trejų metų mokytis savo gimtąja kalba ir kartu mokytis anglų kalbos, o tik tada pereina į anglų kalbos klases.
Kitose JAV valstijose, pvz., Arizonoje, nenumatytas prisitaikymo laikas ir mokiniai nedelsiant perkeliami į klases, kuriose daugiausia arba tik kalbama anglų kalba. Dėl tokių programų veiksmingumo diskutuojama, o programa „No Child Left Behind“ nustato nacionalinius reikalavimus visiems studentams, nepaisant anglų kalbos mokėjimo, kasmetinius anglų kalbos testus. Tačiau JAV yra daug įvairių dvikalbio ugdymo tipų šalininkų, o kai kurios vidurinės kalbos pamokos dažnai reikalaujamos visiems Amerikos studentams prieš baigiant valstybinį išsilavinimą.