Plekšnė yra plekšnių rūšis, randama daugumoje pasaulio vandenynų. Yra daugybė šios žuvies veislių, tačiau visos jos turi bendrų savybių, dėl kurių jos yra gana išskirtinės. Daugelio kultūrų žmonės valgo šias žuvis ir laikomos gana skaniomis. Jos yra vienos iš keisčiausių žuvų rūšių, aptinkamų sekliuose vandenyse, ir dažniausiai žavi jas užklydusius žmones.
Kaip ir visų plekšnių, plekšnių kūneliai labai suploti. Jie pradeda gyvuoti kaip mažos lervos su viena akimi iš abiejų pusių, tačiau lervoms subrendus viena akis migruoja taip, kad žuvis vienoje pusėje turi dvi akis. Daugelio plekšnių rūšių akys yra kairėje, nors kai kurių jų akys yra dešinėje. Po akies migracijos žuvų jaunikliai pradeda plokščiti, o apatinė žuvies dalis tampa blyški, o viršutinė dalis tampa marga ir smėlio spalvos, žalia, o kartais ir mėlyna. Kai kurios plekšnės gali šiek tiek pakeisti spalvą, kad užmaskuotų.
Plekšnė atrodo labai keistai, abi akys suglaustos viršutinėje galvos dalyje, mažas žandikaulis, ryškūs nugaros ir apatiniai pelekai bei vėduoklinė uodega. Iš žuvies kūno paprastai gaunamos dvi filė, iš kurių abi yra švelnios, blyškios mėsos, kuri yra skani iškepusi, nors ji turėtų būti kepama tik trumpai, o geriausia kepta keptuvėje. Kepant ant grotelių, minkštimas suskils, todėl šis paruošimas nerekomenduojamas.
Plekšnės minta planktonu ir kitomis žuvų rūšimis ir, laukdamos grobio, įlįs į vandenyno dugną, kad pasislėptų. Jie nepaprastai gerai dera su aplinka ir yra labai sėkmingi plėšrūnų rūšys, nes yra greiti plaukikai. Jų galima rasti įvairiuose klimato kraštuose – nuo šiltų atogrąžų vandenų iki šaltų Arkties regionų, ir dažniausiai aptinkami netoli kranto gana sekliame vandenyje.
Subrendus maždaug dvejų metų, plekšnės ankstyvą rudenį migruoja neršti. Lervos dreifuoja į estuarijas, kur subręsta ir tampa dugno gyventojais.
Atrodo, kad pasauliniai plekšnių ištekliai yra stabilūs, o žuvys nėra labai sugaunamos komerciniais tikslais. Daugelis rūšių dėl dydžio ir kaulingumo visai nesurenkamos, o kitos žvejojamos tausiai ir neatrodo kenčiančios. Jie išlaikė labai plačią biologinę įvairovę, o tai padėjo užtikrinti rūšių kvotos.