„Bush“ pilotas yra sertifikuotas orlaivio, paprastai nedidelio, pritaikyto lėktuvo, skrendantis, kurio specializacija yra skraidyti nepalankiomis oro sąlygomis į atokias geografines vietoves. Ji tradiciškai pasižymi neįprastai dideliu nuotykių ir pavojų troškimu. Asmuo, dirbantis krūmo pilotu, paprastai dirba savarankiškai ir daugumą darbo vietų gauna per socialinius ir verslo ryšius bei savo sėkmės reputaciją.
Šį darbą dirbantis asmuo paprastai nenaudoja įgaliotų aerodromų kilti ar nusileisti. Ji tradiciškai nenaudoja kilimo ir tūpimo tako. Krūmų lėktuvas paprastai pakyla ir leidžiasi atokioje, nelygioje vietovėje, kurios nepasiekia jokia sausumos transporto priemonė. Kad būtų lengviau atlikti tokius manevrus, krūminio lėktuvo apačioje paprastai įrengiamos slidės, plūdės arba per didelės padangos.
Šiandien terminas „skraidymas krūmais“ paprastai reiškia orlaivio skraidymą į bet kurią neužsikūrusią laukinę ir neramią vietovę. Paprastai ten, kur skrenda šis pilotas, nėra pastatų ar civilizacijos ženklų. Manoma, kad šis terminas iš pradžių reiškė pilotus, skridusius į atokias Pietų Afrikos vietoves, paprastai vadinamas krūmais.
Skraidymas krūmais vis dar yra labiausiai paplitusi transporto priemonė, naudojama patekti į Australijos užmiestį ir Aliaskos bei Kanados tundrą. Bush pilotas pirmą kartą buvo panaudotas Kanadoje tyrinėjimo ir plėtros tikslais. Aliaskoje pagrindinis krūmų pilotų naudojimas buvo transportavimas. Dažniausias šio piloto darbas šiandien paprastai yra gelbėjimo operacija.
Skirtingai nei įprastas pilotas, krūmo pilotas tradiciškai turi kelias piloto licencijas. Paprastai ji pirmiausia įgyja privataus piloto licenciją, o po to – komercinę piloto licenciją. Kadangi dauguma šių pilotų gabena keleivius, į sąrašą paprastai įtraukiama oro eismo piloto licencija. Visoms trims licencijoms gauti prireikia beveik metų, jei mokymo programa vykdoma visą darbo dieną. Jei licencija išduodama ne visą darbo dieną, reikalingas iki penkerių metų laikotarpis.
Nors ir neprivaloma, krūmo pilotas, baigęs minėtą išsilavinimą, dažnai gauna specialų mokymą. Kai kurios skrydžių mokyklos siūlo pamokas, kaip efektyviai valdyti lėktuvus su ratais ar plūdėmis. Instrukcija taip pat paprastai apima nurodymus, kaip saugiai skristi labai neįprastomis sąlygomis ir nusileisti neįprastose vietose, pavyzdžiui, užšalusiuose ežeruose ir žvyro baruose prie upių. Tikslaus skraidymo technikos mokomos, kad šio tipo pilotai galėtų patekti į mažas, uždaras erdves ir išlipti iš jų bei manevruoti lėktuvu klastingoje ir dažnai akinančioje aplinkoje bei oro sąlygomis.