Muzikos aranžuotojas, dar žinomas kaip kompozitorius, kuria muzikines kompozicijas remdamasis savo muzikos teorijos žiniomis ir taikymu. Muzika gali būti griežtai instrumentinė arba jos tekstai gali būti sukurti aranžuotojo arba iš išorės šaltinių. Jis gali dirbti vienas arba su partneriu ar muzikantų grupe.
Kadangi muzika yra didelė daugelio medijų dalis, muzikos aranžuotojo darbas dažnai yra daugialypis. Jis gali būti pakviestas aranžuoti ar kurti muziką gyviems koncertams ar studijos įrašams. Televizijoje ir filmuose girdima muzika dažnai yra muzikos aranžuotojo darbas. Jo kuriama muzika gali būti pagrįsta jo asmenine klausos vizija arba atspindėti asmens ar įmonės, kuriai jis dirba, norus.
Muzikos aranžuotojo kūrybinis procesas paprastai yra labai individualus. Kaip jis rašo ar aranžuoja muzikinį kūrinį, priklauso nuo jo stiliaus ir kompozicijos tikslų. Jis gali dirbti iš užrašų arba profesionaliai sukurtų įrašų. Procesas taip pat gali prasidėti kaip melodija, kuri nuolat skamba aranžuotojo galvoje.
Nepriklausomai nuo proceso, aranžuotojas paprastai tiksliai nustato norimus efektus ir toliau tęsia. Jis nusprendžia, kokius tempus, tonų balansus ir ritmus naudoti. Parenkami balsai ir instrumentų parinktys bei tai, kokios harmoninės struktūros veiks geriausiai.
Kai kurie aranžuotojai teikia pirmenybę įprastiniam muzikos komponavimo metodui ir savo idėjas perrašo ant popieriaus rašydami natas dainoms kurti. Kiti muzikos aranžuotojai muzikiniams kūriniams aranžuoti ir kurti mieliau naudoja sintezatorius ir kompiuterius. Kompiuterizuotas metodas suteikia aranžuotojui laisvę lengvai eksperimentuoti su įvairiomis programomis ir greitai įvertinti melodijas bei aranžuotes.
Muzikos aranžuotojo kartais prašoma paimti anksčiau parašytą kūrinį ir pritaikyti jį naujai laikmenai ar pritaikymui. Tam gali reikėti pakeisti orkestrams ar grupėms parašytas kompozicijas, kad atitiktų chorinės grupės ar vokalisto poreikius. Kiti dažniausiai pageidaujami pritaikymai apima kūrinio, iš pradžių parašyto tam tikram instrumentui, pavyzdžiui, fortepijonui, paėmimą ir konvertavimą į kito instrumento, pavyzdžiui, gitaros, formatą.
Kartais prašoma pakeisti stilių. Aranžuotojo dažnai prašoma paimti, pavyzdžiui, džiazo stiliumi parašytą kūrinį ir pertvarkyti jį roko formatu. Norint įtraukti šiuos pakeitimus, aranžuotojas paprastai turi pasitelkti kitų aranžuotojų ar kompozitorių pagalbą.
Šias pareigas einantis asmuo paprastai turi ilgametį muzikinį išsilavinimą. Jis taip pat gali turėti muzikos atlikėjo patirties arba turėti muzikos gamybos studijoje ar scenoje patirties. Nors muzikos aranžuotojas gali dirbti viename konkrečiame žanre, jis savo žinias pritaiko įvairiose muzikos kategorijose ir vietose.