Manoma, kad akmenžuvė yra nuodingiausia žuvis pasaulyje, priklausanti Synanceiidae šeimos Synanceia genčiai. Jis daugiausia randamas Indo-Ramiojo vandenyno regiono pakrantės zonose, kurias sudaro didžioji dalis Ramiojo vandenyno, Indijos vandenyno ir su jais besijungiančių Indonezijos jūrų, išskyrus poliarinius ir vidutinio klimato regionus. Buveinių randama ir prie šiaurinės Australijos pakrantės. Nors yra laikomas jūrų gyvūnu, žinoma, kad kelios rūšys gyvena upėse.
Akmenžuvė gavo savo pavadinimą dėl gebėjimo keisti savo margas spalvas, kad galėtų užsimaskuoti tarp uolų ir koralinių rifų, kur ji gyvena. Priklausomai nuo rūšies, jo kūnas gali siekti beveik 14 colių (apie 35 cm) ilgio. Akmenžuvės turi dideles, apverstas galvas ir išsikišusias akis. Akmenžuvė sėdės ant jūros dugno ir puikiai ramiai lauks mažų praplaukiančių žuvelių ir krevečių. Kai žuvis priartėja pakankamai arti, akmeninė žuvis puola pramerkta burna, čiulpia grobį ir vos per sekundės dalis grįžta į pradinę padėtį.
Siekdama atgrasyti rajus, ryklius ir kitus medžiotojus, kurie tyrinėja jūros dugną ir rifus, ieškodami maisto, akmeninės žuvys sukūrė mirtiną gynybos mechanizmą. Nugaros pelekas turi trylika adatų dygliukų, pakankamai aštrių, kad pradurtų bato padą. Liaukos, kuriose yra labai toksiškų nuodų, maitina stuburus, pumpuodamos nuodus bet kuriam gyvūnui, kuriam nepasisekė, kad jis įstrigtų. Kai stuburai išneša savo kenksmingą toksiną, liaukos turi atsinaujinti per kelias ateinančias dienas, kol visiškai pasikrauna.
Akmenžuvės įgėlimas sukelia nepakeliamą skausmą, kurį lydi greitas patinimas ir nekrozė įgėlimo vietoje. Sužalojimo mastas priklauso nuo pažeistų stuburų skaičiaus, žaizdų gylio ir patekusio toksino kiekio. Nuodai atakuoja raumenis, gali paveikti kvėpavimo sistemą ir širdį. Gali atsirasti vietinis paralyžius, pasunkėjęs kvėpavimas ir šokas. Mirtis gali įvykti per 48 valandas. Tačiau įgėlimas yra išgydomas, o greitas gydymas yra veiksmingiausias kursas.
Remiantis viešai skelbiama medicinine informacija, iš karto po akmeninės žuvies įgėlimo nukentėjusysis turi išlikti ramus, atsigulti ir pakelti sužalotą kūno dalį – greičiausiai pėdą ar koją – taip, kad ji liktų aukščiau už likusią kūno dalį. Sužeista vieta turi būti panardinta į tiek karštą vandenį, kiek patogiai pakenčiama, ir nedelsiant pasirūpinti, kad nukentėjusysis būtų nugabentas į medicininės priežiūros įstaigą, kad būtų suteiktas nuodų gydymas ir bet koks kitas tinkamas gydymas. Atsigavimas gali užtrukti kelias dienas, priklausomai nuo įgėlimo sunkumo.
Jei reikia vaikščioti seklumoje, kur gali būti akmenžuvė, rekomenduojamos rifinės basutės ar kiti lygiaverčiai apsauginiai batai. Lėtai stumdant kojas į priekį per smėlį, galima atbaidyti netoliese esantį gyvūną, o ne pakelti kojas ir netyčia nulipti ant stuburo. Jei įmanoma, geriau plaukioti, o ne maišyti, nes tai ne tik sumažins kontakto su akmenine žuvimi galimybę, bet ir išvengs galimos žalos ekosistemai.