Satyrikas yra menininkas, kuris naudoja satyrą kaip išraiškos būdą. Daugelis satyrikų yra rašytojai, tačiau jie taip pat gali būti atlikėjai, pjesių ir kalbų autoriai bei vizualiųjų menininkų, pavyzdžiui, tapytojai ir karikatūrų kūrėjai. Satyra yra šiek tiek unikali išraiškos forma, nes, nors ji iš pirmo žvilgsnio yra humoristiška, joje yra įterptų komentarų ir paprastai ji skirta perduoti žinią ar pareikšti pareiškimą, o ne tik linksminti.
Daugelis satyrikų dirba politinės satyros srityje, naudodami satyrą kaip priemonę komentuoti politinę sceną. Satyrikas gali pulti visuomenės veikėjus, įstatymus ir įvairias politines tendencijas, kurios, jų nuomone, yra vertos dėmesio. Satyrikas gali nagrinėti ir socialines problemas. Satyrikos dažnai būna gana kandžios, o jų humoras dažniausiai būna ne kiekvieno skonio. Kai kuriais atvejais satyrikai pirmieji atvirai ėmėsi spręsti prieštaringas socialines problemas, su humoru pasakydami tai, ko negalima pasakyti paprasta kalba.
Satyros praktika yra senovės. Žmonės jau seniai mėgo humorą, be to, jie jau seniai mėgsta išraiškos būdus, kurie gali būti daugiasluoksniai ir sudėtingi. Istoriškai satyra kartais buvo vienintelis būdas padaryti atvirą politinį pareiškimą. Žmonės negalėjo pasakyti, pavyzdžiui, „aš nekenčiu karaliaus“, bet jie galėjo panaudoti karalių politinėje karikatūroje, kuri siunčia aiškią žinią apie karalių. Satyra tebėra vertinga politinės išraiškos priemonė kai kuriuose pasaulio regionuose, kur žmonėms trūksta žodžio laisvės; satyrikas gali pasislėpti už priedangos, kad tai humoras, o humoro prasmė priklauso nuo interpretacijos.
Daugelis satyrikų žengia plonai. Jų komentarai kai kuriems gali būti įžeidžiantys, o kai kurios temos nėra tinkamos naudoti kaip humoro priemonė. Kai kuriose šalyse žodžio laisvės apribojimai taip pat gali turėti įtakos satyrikams. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse galioja lèse majesté įstatymai, pagal kuriuos draudžiama „žaloti“ monarchiją, todėl satyrikai turi stebėti jų žingsnį arba būti įkalinti arba nubausti pinigine bauda. Lygiai taip pat satyrikai kartais būdavo apkaltinami šmeižtu dėl savo aštraus proto.
Žmonės į satyriko karjerą gali žvelgti iš įvairių perspektyvų. Vieni yra baigę meno mokyklas ar rašymo programas, besidomintys humoru, kiti – atlikėjai, treti savarankiškai lavina savo satyrinį balsą. Darbas dažnai prasideda nuo nedidelių darbų, tokių kaip skiltis vietiniame laikraštyje arba periodiniai kvietimai kurti politines karikatūras, o satyrikas pritraukia daugiau dėmesio ir darbų, kai jos darbas tampa žinomesnis. Satyrikas taip pat gali pradėti nuo darbo, pavyzdžiui, padėti rašytojams televizijos laidoje arba padėti komiksui, kuris naudoja satyrą.