Afrikinė žąsis yra didelis, juostelėmis rišantis paukštis, kurio pavadinimas yra klaidinantis. Manoma, kad tikrasis afrikinės žąsies protėvis yra gulbės žąsis, ir ji tikrai kilusi iš Kinijos. Šios žąsys turi gražią plunksną, kuri skiriasi nuo rudos ir šviesios iki pilkos ir baltos spalvos. Jos yra labai balsingos veislės, kaip ir kininės žąsys, ir jas galima atpažinti pagal didelę gumbą ant galvos ir užklotą po smakru.
Afrikinis žąsys bręsdamas įgyja iškilų gumbą, o šaltesniuose regionuose žąsis gali nušalti jo gumbą. Nušalusios dalys gali pasikeisti iš įprasto juodo atspalvio į oranžinę, tačiau sugijus sužalojimui šios dalys vėl įgyja įprastą spalvą. Šios žąsys yra paklusnios ir turi gerą kiaušinių sluoksnį, o dėl jų polinkio klysti į įsibrovėlius, jos yra gera gamtos pavojaus sistemos versija. Jie suskambės, kai netoliese bus įsibrovėlių, taip pat jiems gali patikti bendrauti su netoliese esančiomis kitam kaimeniui priklausančiomis žąsimis.
Kartais afrikinės žąsys auginamos kaip parodomasis paukštis, tačiau dažnai jos auginamos kaip maisto šaltinis. Afrikinės žąsies patinas gali sverti net 20 svarų (9.07 kilogramo), o patelė – net 18 svarų (8.16 kilogramo). Šios žąsys buvo pripažintos oficialia veisle 1874 m., o kai kurie ekspertai mano, kad ši veislė yra gulbių žąsų ir Tulūzos žąsų mišrūnas.
Kaip ir daugelis naminių žąsų, afrikinės žąsys mėgsta valgyti žolę. Tačiau šios vištos mitybos poreikiai taip pat reikalauja subalansuotos dietos, kuriai reikia pridėti specialų pašarą. Kaip ir jų kolegoms žmonėms, nelaisvėje laikomiems kūdikiams reikia specialaus kūdikių maisto, o vyresnės žąsys pereina prie suaugusiųjų maisto. Šioms žąsims taip pat reikia tiekti kruopų, kad būtų lengviau virškinti, ir gauti geriamojo vandens. Tinkama priežiūra, tinkama mityba ir apsauga nuo plėšrūnų suteiks galimybę žąsims ramiai pasenti, kai kurios pasieks 20 metų ribą, o kai kurios – vos kelerius metus trumpiau.