Tapimas katalikiška vienuole yra ilgas procesas, reikalaujantis ir „pašaukimo“ tarnauti Dievui, ir daug laiko apsvarstyti savo pasirinkimą. Yra daugybė vienuolių ordinų, kurių kiekvienas turi skirtingas misijas. Tos, kurios nedirba išoriniame pasaulyje, tradiciškai vadinamos vienuole, o dirbančios ne vienuolyne ir ne vienuolyne – seserimis.
Kadangi įsakymų yra daug, reikia pasirinkti vieną, kuris geriausiai atitinka jo idealus tarnauti Dievui. Kai kurios moterys nori būti vienuole, kad pasitrauktų iš viešosios arenos ir kontempliatyviu būdu tarnautų Dievui. Kitos moterys nori būti aktyvios pasaulyje. Kai kurios iš geriausiai žinomų vienuolių yra tos, kurios turi ypatingą aktyvistinę poziciją, pavyzdžiui, mirusi motina Teresė arba sesuo Helen Prejean, kuri nenuilstamai pasisako už mirties bausmės panaikinimą.
Kai kurios vienuolės dirba auklėtojomis katalikiškose mokyklose, o vienuolė taip pat gali dirbti slaugytoja katalikiškoje ligoninėje. Beveik visos vienuolės duoda skurdo įžadą, todėl bet koks uždarbis skiriamas vienuolyno išlaikymui arba ordino misijai.
Kad taptų vienuole, turi būti katalikė, moteris, nesusituokusi ir sveiko proto. Moterys, kurios nėra mergelės, gali tapti vienuole. Moterys, kurios anksčiau buvo ištekėjusios ir yra išsiskyrusios, paprastai negali tapti vienuole, nebent jas išskyrė arba anuliavo Katalikų bažnyčia. Kad santuoka būtų pripažinta negaliojančia, jie turi įrodyti, kad santuoka buvo kažkokia negaliojanti arba sudaryta melagingai.
Našlė moteris gali tapti vienuole. Paprastai vienuolė prieš duodama įžadus turi užauginti visus vaikus iki aštuoniolikos, nes šie įžadai pakeistų jos pačios vaikų priežiūrą.
Kai kurios vienuolės yra religijotyrininkės, o kai kuriems ordinams gali prireikti įgyti aukštąjį išsilavinimą prieš stojant į ordiną. Ypač jei užsakymas yra skirtas vaikams arba ligoninės slaugai, gali tekti mokytis šiose srityse. Kai kurios vienuolės taip pat dirba psichologėmis ar gydytojais, tačiau įsakyme, kuriame yra tokia vienuolė, retai reikalaujama, kad visos kitos vienuolės tai padarytų.
Moterys, norinčios tapti vienuole, raginamos įvertinti skirtingus ordinus ir pabandyti kurį laiką gyventi vienuolyne dirbant išoriniame pasaulyje. Dažnai gyvenimas vienuolyne gali padėti moteriai apsispręsti, ar tarnavimas Dievui vienuolei tikrai yra jos pasirinktas kelias. Moterys, nusprendusios nebūti vienuolėmis, tikrai nesigėdija dėl savo sprendimo. Daugumoje užsakymų laukiami žmonės, kuriems prireikia laiko prisiimti tokį gyvenimą keičiantį įsipareigojimą.
Kai moteris po apmąstymų nusprendžia siekti seserystės, ji vienuolyne gali praleisti vienerius ar dvejus metus kaip naujokė. Atlikusi naujokės kadenciją, moteris gali duoti laikinus skaistybės ir skurdo įžadus. Galutiniai ir nuolatiniai įžadai bei visiškas įtraukimas į vienuolyną duodama pasibaigus laikiniesiems įžadams. Bet kuri moteris gali bet kada pasitraukti iš seserystės siekimo. Po nuolatinių įžadų pasitraukimas vertinamas kaip panašu į skyrybas.
Nors tapti vienuole kai kuriems vis dar yra naudinga, tai nėra toks populiarus pašaukimas, koks buvo anksčiau. Didėjantis feministinis susirūpinimas dėl bažnyčios kai kurios moterys dažnai jaučia, kad jos yra pašauktos tarnauti Dievui kaip kunigiškos pareigos. Katalikų bažnyčia to neleidžia, o kai kurios moterys nėra laimingos tarnaudamos Dievui, jų manymu, menkesnėmis ir diskriminacinėmis pareigomis. Tai pasakytina ne apie visas vienuoles ar visas, kurios galvoja apie seserį. Daugeliui, kurie nusprendžia priimti pašaukimą, buvimas vienuole yra dvasiškai naudingas užsiėmimas, tačiau kai kuriems tai yra kliūtis, atspindinti eretiškos moterų diskriminacijos pėdsakus.