Bandomasis akmuo yra kieto tamsaus akmens gabalas, pavyzdžiui, jaspis, skalūnas arba bazaltas, kuris naudojamas metalų grynumui tikrinti. Tokių akmenų naudojimas kažkada buvo gana plačiai paplitęs; Nors šiandien retkarčiais pasitaikantys akmenys, bandymų biuruose vis dar matomi kontroliniai akmenys, o kai kurie žmonės juos laiko įdomiais smalsuoliais. Taip pat galima pamatyti muziejuose eksponuojamų istorinių akmenų pavyzdžių, kai kurie iš jų yra gana seni.
Norėdami naudoti bandomąjį akmenį, kažkas paimtų bandomojo metalo gabalėlį ir patrintų jį į bandomąjį akmenį. Dažniausiai tikrinami metalai yra sidabras ir auksas, nes šie metalai yra klasikiniai minkšti ir turi didelę vertę, o tai skatina juos legiruoti su pigesniais metalais. Nustačius bandomąjį ruožą, „bandymo pieštukas“ iš žinomo lydinio naudojamas antram ruožui palyginimui.
Be fizinių dryžių skirtumų palyginimo, dauguma tyrėjų taip pat naudoja rūgštinius tirpalus, kad ištirpintų mėginių priemaišas, kurios gali atskleisti pigaus metalo lydinio pėdsakus. Bandymo tikslais akmenys paprastai laikomi kartu su bandymo pieštukų ir rūgščių asortimentu, o kelios įmonės ir toliau gamina reikmenis bandomiesiems akmenims naudoti.
Atrodo, kad kontrolinio akmens naudojimo praktika atsirado Graikijoje apie 500 m. pr. m. e. Bandymo įvedimas į Graikijos visuomenę radikaliai pakeitė Graikijos ekonominę sistemą, sukurdamas realią pinigų vertę, leidžiančią žmonėms iš tikrųjų patikrinti jų grynumą. Dėl to sąvoka „kontrolinis akmuo“ įgavo platesnę reikšmę, todėl galite išgirsti žmones, kurie sprendimo ar matavimo priemones vadina „batmetro akmeniu“.
Nereikia domėtis metalų tyrimu, kad sužavėtų kontrolinis akmuo. Kai kurios mokslinės parduotuvės ir mineralogijos įmonės parduoda kontrolinių akmenų rinkinius, kurie leidžia žmonėms išbandyti savo mėginius. Jei įsigijote tokį rinkinį, būtinai prižiūrėkite jaunesnius naudotojus, nes rūgštys gali būti pavojingos. Taip pat naudinga rūgštis laikyti vėsioje, sausoje vietoje, nepasiekiamoje smalsiems vaikams ir naminiams gyvūnėliams.