Akademinis nesąžiningumas iš esmės yra dar vienas „sukčiavimo“ terminas, kai jis pasireiškia akademinės bendruomenės sferoje. Yra keletas būdų, kaip studentas, profesorius ar net aukštojo mokslo administratorius gali būti akademiškai nesąžiningas. Du dažniausiai pasitaikantys akademinio nesąžiningumo tipai yra sukčiavimas laikant egzaminą ir plagiatas. Sukčiavimo lapo neteisėta gabenimas į testų kambarį arba atsakymų iš kito studento testo pavogimas yra du ankstesnio akademinio nesąžiningumo pavyzdžiai, o kito darbo dalių kopijavimas į referatą ar pranešimą yra pastarojo pavyzdys.
Pramonė ir apgaulė yra dar dvi akademinio nesąžiningumo rūšys. Suklastojimas – tai duomenų klastojimas ar keitimas akademinės veiklos tikslais. Kita vertus, apgaulė yra melas arba tiesos lenkimas, siekiant sulaukti ypatingo dėmesio. Pavyzdžiui, apgaulės forma yra ligos apsimetinimas siekiant pratęsti terminą.
Kitos akademinio nesąžiningumo formos yra sabotažas ir kyšininkavimas. Pavyzdžiui, jei vienas studentas neteisėtai išimtų iš bibliotekos visą atitinkamą informacinę medžiagą, reikalingą kitam studentui ar studentų grupei, tai būtų laikoma sabotažu. Tai gali būti daroma siekiant, kad kiti mokiniai nebaigtų užduoties arba jiems nepasisektų bandyti atlikti užduotį, ir tai gali būti daroma, kai projektas bus vertinamas pagal kreivę. Kyšininkavimas apima mokėjimą kam nors kitam, kad šis atliktų užduotį studento vardu.
Dauguma institucijų yra labai griežtos, kai kalbama apie akademinį nesąžiningumą. Kai kurie taiko nulinės tolerancijos politiką. Dauguma mokyklų nustato akademinio nesąžiningumo kodeksą, kuriame yra galimų pasekmių visiems, kurie daro akademiškai nesąžiningus veiksmus, sąrašas. Galimos pasekmės yra akademinis sustabdymas ir kredito praradimas. Kai kurios iš sunkiausių pasekmių yra pašalinimas iš šalies ir stipendijų praradimas.
Yra tam tikrų akademinio nesąžiningumo rūšių, kurias gali būti labai sunku įrodyti. Pavyzdžiui, apgaulę sunku įrodyti, nebent mokykla reikalauja, kad mokiniai pateiktų gydytojų pažymas, kad gautų pratęsimą dėl ligų, o tai nėra įprasta praktika. Be to, jei darbas nėra tikrinamas dėl plagijavimo, o darbą tikrinantis profesorius ar dėstytojo padėjėjas neatsitiktinai neatpažįsta, kad jis nuplagijuotas, studentui gali tekti niekada nesusidurti su pasekmėmis.