Finansų srityje sąlyginė nuomonė – tai buhalterio ar auditoriaus rašytinė nuomonė, kurioje nurodomos auditoriaus abejonės dėl patikrintų finansinių įrašų tikslumo. Situacijos, dėl kurių reikia pareikšti sąlyginę nuomonę, apima ribotą audito apimtį arba informacijos trūkumą arba neteisingą informaciją. Auditorius taip pat gali parašyti sąlyginę nuomonę, jei nustato neįprastą apskaitos praktiką, kuri neatitinka visuotinai priimtų apskaitos principų (GAAP).
Peržiūrėję finansinius įrašus, auditoriai pateikia trijų tipų nuomones. Besąlyginėje nuomonėje teigiama, kad finansinėje atskaitomybėje pateikiamas tikslus įmonės vaizdas. Sąlyginėje nuomonėje yra keletas išimčių. Nepalankioje nuomonėje yra esminių išimčių arba įspėjimų.
GAAP sudaro bendri apskaitos standartai ir procedūros, kurių laikomasi siekiant užtikrinti finansinių ataskaitų nuoseklumą. Jei auditorius negali pagrįsti inventorizacijos dėl atokios vietos, jis gali parašyti sąlyginę išvadą. Kiti sąlyginės nuomonės priežasčių pavyzdžiai yra būsimos bylos baigties netikrumas arba neaiškios mokestinės prievolės dėl neįprasto verslo sandorio.
Auditoriaus išvadoje paprastai yra trys pastraipos. Iš pradžių auditorius nustato auditoriaus ir direktorių pareigas. Toliau jis aptaria audito mastą ir teigia, kad įmonė naudojo GAAP. Galiausiai jis pateikia auditoriaus išvadą trečioje pastraipoje, kurioje, jei reikia, pažymi sąlyginę nuomonę.
Auditoriaus išvada yra standartinė įmonės metinės ataskaitos dalis. Kartu su auditoriaus pareiškimu į metinę ataskaitą bus įtrauktos svarbiausios finansinės informacijos, įmonės informacija ir finansinės ataskaitos. Įmonės taip pat paprastai pateikia laišką akcininkams ir vadovybės aptarimą bei analizę.
Auditas yra besąlyginis, jei auditoriaus išvadoje teigiama, kad finansinės ataskaitos pateikia „tikrą ir teisingą vaizdą“ apie įmonę. Į biržos sąrašus įtrauktų įmonių finansines ataskaitas dėl audito ataskaitos paprastai pateikiama besąlyginė nuomonė. Daugelis įmonių atpažins ir išspręs visas galimas problemas prieš pateikdamos metines ataskaitas. Net ir besąlyginė nuomonė yra tik nuomonė, o ne garantija. Auditoriai gali būti apgauti plačiai klastodami sąskaitas, ypač jei vadovybė metodiškai rengia apgaulingą apskaitą.
Sąlyginė nuomonė gali būti Anderseno efekto rezultatas – būklė, kai auditoriai, vykdydami įmonių auditą, atlieka intensyvius nuodugnius tyrimus, siekdami išvengti apskaitos klaidų. Dėl tokio sustiprinto tikrinimo įmonės dažnai perskaičiuoja pelno ataskaitas, net jei nebuvo tyčinio klaidingo atitinkamos apskaitos informacijos pateikimo. Įmonės atlieka auditą, kad investuotojai pasitikėtų, jog įmonės finansinės ataskaitos yra tikslios. Siekdami apsisaugoti nuo galimo bylinėjimosi, kylančios dėl nepastebėtų finansinių netikslumų, tokių kaip reikšmingi iškraipymai, auditoriai turi apsidraudimą nuo netinkamos veiklos.