Kas yra aktyvus išlaikymas?

Aktyvus išlaikymas yra terminas, vartojamas apibūdinti situaciją, kai įmonė sąmoningai kuria sistemą, pagal kurią ji atideda nurodytą pinigų sumą, norėdama panaudoti ją tam tikroms problemoms, kurios gali kilti ateityje, spręsti. Svarstomos problemos apima gana didelius atvejus, kurie pasitaiko retai, arba mažesnius atvejus, kurie gali atsirasti šiek tiek dažniau. Aktyvus išlaikymas yra tinkamas draudimo tikslais, nes įmonė, kuri užsiima aktyviu saugojimu, gali priimti tam tikrus pagrįstus ir apskaičiuotus sprendimus dėl rizikos, kurie leistų sutaupyti pinigų, kuriuos ji būtų privalėjusi mokėti draudimo bendrovei, kad padengtų tokią žalą. rizika jos vardu.

Pati aktyvaus ketinimo prielaida reiškia, kad įmonė žino, kad kada nors ateityje atsiras specifinių situacijų, kurios įmonei taps nuostoliu. Aktyvus išlaikymas yra tam tikras bendrovės draudimas nuo tokio įvykio. Aktyvaus draudimo iliustraciją galima pamatyti situacijoje, kai vandenį buteliuose gaminanti įmonė periodiškai atideda tam tikrą sumą, kurią nustato įmonės vadovybė. Pinigų įmokėjimo į tam skirtą sąskaitą reguliarumą taip pat nustatys įmonė. Darant prielaidą, kad įmonė retkarčiais sugenda vandens išpilstymo į butelius įrangos dalis, ji gali pasinerti į sutaupytas lėšas per aktyvų laikymą, kad sutvarkytų arba pakeistų sugedusią įrangą.

Tokios praktikos nauda kyla iš pinigų sumos, kurią įmonė sutaupys įmokų, kurias būtų sumokėjusi draudimo bendrovei, forma. Darant prielaidą, kad įmonė gali sutaupyti iki 50 procentų pinigų, kuriuos būtų sumokėjusi draudimo bendrovei, tai reikštų, kad tokia praktika pasiteisino. Aktyvus išlaikymas nepakeičia tinkamo verslo draudimo ir yra naudojamas tik nedideliems arba nedideliems apskaičiuotiems nuostoliams, kurie gali atsirasti, padengti. Kita aktyvaus išlaikymo praktikos priežastis – išgelbėti įmonę nuo papildomų mokesčių, susijusių su numatomų nuostolių draudimu. Aktyvaus išlaikymo praktika reikalauja kruopštaus situacijos ištyrimo, kad būtų išvengta klaidingų skaičiavimų, kurie galiausiai gali kainuoti įmonei brangiau, o ne sutaupyti pinigų.