Vertindami išvestinių finansinių priemonių kredito riziką, investuotojai turi susidoroti su dviejų tipų kredito rizika – esama ir galima rizika. Sutarties rinkos kaina, nurodanti pakeitimo kainą, jeigu kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, lemia dabartinę jos kredito riziką. Investuotojai gali apskaičiuoti būsimų pakeitimo sąnaudų arba galimos rizikos įvertinimus, naudodami įvairius tikimybių analitinius testus, tokius kaip pasirinkimo sandorių vertinimo modeliai, istorinio modeliavimo tyrimai ir Monte Karlo tyrimai. Šie bandymai suteikia du būdus įvertinti galimą poveikį: didžiausią poveikį ir numatomą poveikį. Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika kinta per sutarties galiojimo laikotarpį, kai keičiasi pagrindinės sutarties kintamieji.
Išvestinių finansinių priemonių dabartinės kredito rizikos analizę atlikti lengviausia, nes dabartinė sutarties vertė lemia dabartinę riziką. Pavyzdžiui, jei investuotojas sudaro 200 mln. Kursas (LIBOR), tada dabartinė pakeitimo kaina vykdymo metu yra lygi nuliui. Ketverių metų trukmės apsikeitimo sandorio rinkos vertė po vienerių metų yra 4.25 proc. Jei sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų vienerius metus nuo sutarties galiojimo, dabartinė pozicija arba pakeitimo kaina yra viena 0.75 procento per metus ketverius metus ir visi nesumokėti apsikeitimo mokėjimai.
Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika taip pat gali būti įvertinta atkartojant pagrindinių kintamųjų, pvz., žaliavų kainų, akcijų kainų ir valiutų kursų, nepastovumą ir imituojant tokių poslinkių poveikį išvestinės finansinės priemonės vertei. Investuotojas gali modeliuoti maksimalią galimą riziką, nagrinėdamas tokius ekstremalius neigiamus pagrindinių kintamųjų pokyčius, dėl kurių labai mažai tikėtina, kad situacija gali būti blogesnė už maksimalią numatomą riziką. Kita vertus, numatoma rizika apima geriausius tikrosios rizikos įvertinimus, naudojant istorinius duomenis, pagrindinio turto pinigų srautų modelius ir susijusios išvestinės finansinės priemonės pobūdį. Numatomos didžiausios ir numatomos ekspozicijos vertės gali būti pavaizduotos grafike, kuriame y ašyje yra tariamos rizikos vertės procentas, o x ašyje – praėję metai. Tokie išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos grafikai rodo įgaubtą arba kuprą kreivę, kuri prasideda nuo nulio procento rizikos.
Kai išvestinių finansinių priemonių kredito rizika brėžiama laikui bėgant, kreivės įgaubta konfigūracija atsiranda dėl dviejų priešingų jėgų. Iš pradžių kreivė pakyla ir kredito rizika tam tikrą laikotarpį didėja dėl difuzijos efekto, ty tendencijos, kad kintamieji iš esmės pasikeistų nuo pradinės vertės. Tačiau laikui bėgant ši jėga sušvelninama dėl amortizacijos efekto, kai kintamojo pasikeitimo poveikis mažėja, kai artėja sutarties galiojimo laikas. Kitaip tariant, bėgant laikui padidėja tikimybė, kad pakeitimo išlaidos padidės, tačiau tai kompensuoja tai, kad bėgant laikui sumažėja metų, per kuriuos reikės pakeisti prarastus pinigų srautus, skaičius.