Vidutinės kainos yra kainų intervalų matai, kuriuose atsižvelgiama į bendrą diapazoną ir nustatomas vidutinis arba vidutinis skaičius, naudojamas kaip vertybinio popieriaus našumo vertinimo etalonas. Proceso metu reikia nustatyti susijusias vertes, jas sudėti, tada sumą padalyti iš kainų arba verčių, kurios buvo įtrauktos į diapazoną, skaičiaus. Tada vidutinę kainą galima palyginti su dabartine vertybinio popieriaus rinkos kaina, kad būtų galima nustatyti, ar šiuo metu investicijos našumas viršija ar žemesnis už nominalą. Tas pats metodas taip pat gali būti naudingas kuriant būsimo laikotarpio biudžetus, remiantis įvairių ankstesnių laikotarpių išlaidų vidurkiais.
Kai naudojama vidutinė kaina kaip biudžeto priemonė, procesas prasideda nustatant išlaidas, susijusias su konkrečia eilute, kurios įvyko per nustatytą laikotarpį. Pavyzdžiui, jei asmuo rengia ateinančių metų namų ūkio biudžetą ir nori nustatyti mėnesinį komunalinių paslaugų biudžetą, jis sudėtų bendras mėnesio komunalinių paslaugų sumas ir gautų sumą, kuri apibrėžia bendras tų metų išlaidas komunalinėms paslaugoms. . Norint gauti vidutinę to laikotarpio komunalinių paslaugų kainą, ši metinė suma būtų padalinta iš dvylikos. Tada gauta vidutinė kaina galėtų būti naudojama nustatant ateinančių metų komunalinių paslaugų mėnesio biudžetą.
Tas pats pagrindinis metodas naudojamas apskaičiuojant vidutinę kainą, susijusią su obligacijų emisija. Čia dabartinė obligacijos nominali vertė pridedama prie faktinės kainos, kurią investuotojas sumokėjo už obligaciją. Ši suma padalijama iš dviejų, kad būtų nustatytas geometrinis vidurkis, kai vidutinė kaina lenkia pirkimo kainą, kai obligacija artėja prie išpirkimo termino. Vidutinės vertės apskaičiavimas padeda sekti obligacijos pajamingumą iki išpirkimo arba YTM, nors dauguma investuotojų nepasikliaus vien šiuo metodu nustatydami YTM.
Investuotojai taip pat gali naudoti vidutinės kainos modelį, kad nustatytų vidutinį metinį akcijų pasirinkimo sandorio pokytį per pastaruosius penkerius–dešimt metų. Dešimties metų vidurkį galima palyginti su dabartine faktine rinkos kaina, kaip apytikslį įvertinimą, ar dabartinė akcijų vertė yra mažesnė už pastarųjų dešimties metų vidurkį, ar viršija šį etaloną. Nors vidutinės kainos nustatymas pagal šį scenarijų neturėtų būti lemiamas veiksnys priimant sprendimą pirkti ar parduoti akcijas, skaičiavimas suteikia apytikslį vaizdą apie akcijų rezultatus per ilgą laikotarpį. Tai leis investuotojui susidaryti supratimą apie vertybinio popieriaus stabilumą, o tai savo ruožtu gali paskatinti investuotoją išsamiau ištirti pasirinkimo galimybę.