Neigiamas atotrūkis – tai situacija, kai finansų įstaigai priklausantis turtas, jautrus palūkanoms, ir palūkanoms jautrūs įsipareigojimai, kuriuos įstaiga šiuo metu turi. Tokio tipo situacija nėra neįprasta daugeliui institucijų ir tol, kol šis atotrūkis ar nelygybė bus išlaikyta tam tikrose ribose, tai nekels jokios realios grėsmės. Atotrūkis gali labai padidėti dėl daugelio veiksnių, o vidutinės palūkanų normos pokyčiai yra vienas iš svarbiausių.
Palūkanų normos rizikos laipsnis, kurį bankas ar kita institucija prisiima tiek su savo turtu, tiek su įsipareigojimais, turės įtakos esamo neigiamo atotrūkio laipsniui. Kai vidutinė palūkanų norma daugiau ar mažiau atitinka normas, susijusias su tais įsipareigojimais ir turtu, skirtumas greičiausiai išliks priimtino diapazono ribose. Staigūs vidutinės normos pokyčiai gali būti naudingi įstaigai arba sukelti didelių finansinių sunkumų, atsižvelgiant į palūkanų normos judėjimo kryptį.
Kai vidutinė palūkanų norma labai pasikeis, tai sukurs didesnį skirtumą, dėl kurio gali susidaryti teigiamas arba neigiamas atotrūkis. Pavyzdžiui, jei dėl palūkanų normos poslinkio susidaro padėtis, kai įstaigos, jautraus palūkanoms, turto vertė yra didesnė nei šiuo metu turimų palūkanų jautrių įsipareigojimų, tai laikoma teigiamu atotrūkiu. Jei dėl to palūkanų normos pasikeitimo atsirastų situacija, kai palūkanoms jautrūs įsipareigojimai staiga yra daug didesni nei turtas, atotrūkis laikomas neigiamu. Finansų institucijos reguliariai stebi vidutinės palūkanų normos pokyčius ir netgi numato būsimą šio judėjimo kryptį, kad būtų galima pertvarkyti turtą ir įsipareigojimus taip, kad įstaigai būtų galima gauti kuo daugiau naudos.
Paprastai vidutinės palūkanų normos sumažinimas gali padėti sumažinti neigiamą atotrūkį arba netgi gali pakakti sukurti teigiamą atotrūkį. Taip yra todėl, kad palūkanų normos sumažėjimas savo ruožtu reikštų, kad palūkanoms jautrūs banko įsipareigojimai būtų perkainoti, kad jie atitiktų tas žemesnes normas. Galutinis rezultatas yra tai, kad įstaiga gali mokėti mažesnes palūkanas už šiuos įsipareigojimus ir išlaikyti daugiau pajamų kaip pajamas. Jei vidutinis tarifas padidėtų, tai reikštų, kad tie patys įsipareigojimai būtų perkainojami didesniu tarifu, o tai padidintų naštą įstaigai ir padidintų neigiamo atotrūkio dydį.