Finansų srityje vidinė akcijų vertė yra suvokiama vertė, kiek akcijos iš tikrųjų yra vertos. Ši vertė gali skirtis nuo tikrosios rinkos kainos, kuri yra produktas, kurį dabartiniai investuotojai nori mokėti. Naudodami vidinę vertę, investuotojai tikisi nustatyti, ar akcijos yra pervertintos, ar neįvertintos, ir atitinkamai reaguoti. Šios vertės nustatymo metodai skiriasi tarp investuotojų, kurie gali pasirinkti atsižvelgti į skaitinius įrodymus arba vadovautis kokybiniais veiksniais, kad išsiaiškintų tikrąją akcijų vertę.
Akcijos rinkos kaina bet kuriuo metu tikrai yra susijusi su bendra tų akcijų būkle, tačiau ją taip pat gali iškreipti dabartinės rinkos tendencijos. Jei rinkos kaina neatspindi tikrosios akcijų vertės nei artimiausioje ateityje, nei ilguoju laikotarpiu, investuotojai gali turėti galimybę pasinaudoti. Tiksliai įvertinus, vidinė akcijų vertė gali būti labiau susijusi su bendru akcijų stiprumu arba silpnumu, todėl investuotojui ji yra labai svarbi informacija.
Vidinė vertė tampa tokia gyvybiškai svarbi investuojant, nes ji leidžia investuotojams nustatyti sandorį. Pavyzdžiui, akcijos gali smukti dėl dabartinių aplinkybių, kurių ji negali kontroliuoti, pavyzdžiui, dėl bendro ekonomikos nuosmukio arba dėl naujo konkurento rinkoje. Kainos smukimas gali neparodyti to, ką akcijos nuveikė praeityje arba ką jos gali pasiekti. Jei investuotojas gali rasti tikrąją akcijų vertę, paslėptą po dabartine žema kaina, pirkdamas akcijas jis gaus sandorį.
Dėl to vidinė vertė yra šiek tiek problemiška, nes nėra patikimo būdo tiksliai nustatyti. Kai kurie investuotojai nori žiūrėti į kokybinius standartus, tokius kaip įmonės vadovybė, prekės pavadinimas, verslo modelis ir kiti abstraktesni stiprumo rodikliai, kad pasiektų tikrąją vertę. Šie metodai tikrai gali būti veiksmingi, jei investuotojas yra pakankamai išprusęs, tačiau kadangi tai iš esmės yra sprendimo priėmimas, šie metodai toli gražu nėra tikslus mokslas.
Investuotojai taip pat gali pažvelgti į faktines skaitines sumas, kad apskaičiuotų vidinę vertę, tikėdamiesi, kad šie konkretūs įrodymai padės tiksliau įvertinti akcijų vertę. Šiuose skaičiavimuose, kurių formulė skiriasi priklausomai nuo investuotojo, paprastai naudojami pelno už akciją sumos ir iš tikrųjų gali būti gauta skaitinė vertė, kurią vėliau galima palyginti su akcijų kaina. Šis metodas taip pat gali naudoti būsimo pelno, tenkančio vienai akcijai, įvertinimus, kad būtų gautas aiškesnis ilgalaikis akcijų būklės vaizdas. Trūkumas yra tas, kad pelnas vienai akcijai yra gana nenaudinga statistika jaunoms akcijoms, kurios dar neturi teigiamo pelno.