Įmonei išleidus akcijas viešai parduodamose rinkose, ji gali pastebėti, kad dėl kokių nors verslo priežasčių jai reikia pritraukti papildomo kapitalo ar pinigų. Vienas iš būdų tai pasiekti – pradėti antrinį siūlymą, kurio metu investuotojai, tiek mažmeniniai, tiek instituciniai, gali pirkti ir parduoti viešose rinkose daugiau akcijų arba akcijų. Taip darant yra privalumų ir trūkumų.
Bendrovė, kuri jau išleido akcijas per debiutinį pirminį viešąjį siūlymą (IPO), turi teisę parduoti papildomas akcijas antrinio platinimo metu. Išleidžianti korporacija, paprastai vyriausiasis finansų pareigūnas, dirbs kartu su investiciniu banku, kad nustatytų tinkamą parduotinų akcijų skaičių ir rinkos kainą, už kurią bus galima parduoti kiekvieną atskirą akcijų akciją. Beje, šis investicinis bankas gali gauti tam tikrų privilegijų pirkti akcijas antriniame siūlyme už nuolaidą.
Jungtinėse Valstijose akcijų, kurias galima parduoti tokiu sandoriu, skaičius yra iš anksto nustatytas remiantis prospektu, kurį bendrovė pateikia regiono reguliavimo institucijai IPO metu. Tačiau tokius akcijų pardavimo tipus turi patvirtinti įmonės direktorių valdyba. Paprastai įmonė paskelbia skelbimą, kuriame išsamiai aprašo pardavimo komponentus, pvz., kiek akcijų bus parduota ir kiek laiko.
Gali būti keletas priežasčių, paskatinusių įmonės vadovybę išleisti akcijas antriniame siūlyme. Pavyzdžiui, įmonė gali turėti įsigijimo tikslą, bet neturi pakankamai kapitalo, kad galėtų nusipirkti verslą, kurį nori integruoti į savo įmonę. Vienas iš būdų surinkti reikiamas lėšas – pradėti antrinį pasiūlymą.
Galbūt įmonė nori sumažinti savo skolų naštą ir negali uždirbti pakankamai pajamų ar pardavimų. Antrinis pasiūlymas gali būti tinkamas sprendimas. Arba, jei verslui, pavyzdžiui, farmacijos veiklai, reikia papildomo kapitalo klinikiniams naujų vaistų kūrimo tyrimams, daug kapitalo reikalaujančiam ar brangiam procesui, tuomet gali padėti vertybinių popierių išleidimas finansų rinkose.
Pagrindinis antrinio siūlymo trūkumas yra susietas su esamais akcininkais. Investuotojai, perkantys akcijas, tampa tos įmonės dalimis ir jiems priklauso įmonės dalis, priklausomai nuo to, kiek akcijų jie perka. Tačiau ši nuosavybės dalis sumažėja, kai yra antrinis pasiūlymas, nes padidėja bendro fondo, iš kurio atsiranda akcijų, dydis. Akcininkams dažnai suteikiamos teisės, pvz., galimybė balsuoti svarbiuose įmonės renginiuose, priklausomai nuo investicijos dydžio, todėl šios privilegijos panašiai gali susilpnėti, kai didėja bendras vertybinių popierių skaičius.