Kas yra skubus pirkimas?

Neatidėliotinas pirkimas yra toks, kuris turi būti atliktas siekiant sumažinti gyvybės ar turto praradimo riziką, susijusią su netikėtu įvykiu. Avarinėmis situacijomis įprastos pirkimo taisyklės gali būti sustabdytos, kad žmonės galėtų gauti prekes ar paslaugas, kurių jiems reikia norint nedelsiant sušvelninti kritinę situaciją. Paprastai jie turi pateikti pirkimą pagrindžiančius dokumentus su konkrečia informacija apie situaciją, poreikį ir pardavėją, kuris galiausiai tiekė reikiamas medžiagas. Vėliau peržiūrint gali būti nustatyta, kad situacija nebuvo tinkama specialiam tvarkymui.

Įprastomis aplinkybėmis pirkimai suskirstomi į biudžetą. Perkant didelius pirkinius, reikia atlikti lyginamąjį pirkimą arba siūlyti pasiūlymus. Pavyzdžiui, kolegija prašo kelių santechnikos įmonių pasiūlymų, kad nustatytų, kuri geriausiai atitiktų jos poreikius, ir sudaro sutartį su geriausia. Jei įvyksta vandentiekio avarija, pvz., staigus sustabdymas, dėl kurio kyla grėsmė užtvindyti pastatą arba išmesti atliekas universiteto miestelyje, kolegija gali išvengti šio proceso įsigydama skubios pagalbos, kad išspręstų problemą.

Pirkimas turi tiesiogiai prisidėti prie greito kritinės situacijos sprendimo. Leidžiama samdyti santechniką, kad ištaisytų sustojimą, pavyzdžiui, mokėjimas kilimėlių valymo įmonei negali būti laikomas kritiniu atveju. Prašymai atlikti skubius pirkinius gali būti atmesti, jei problemos buvo galima išvengti arba ją buvo galima numatyti. Pavyzdžiui, informacinių technologijų skyrius turėtų planuoti pakeisti pasenusią įrangą ir atsargines kopijas avariniams gedimams. Jei ne, o tinklui kyla grėsmė, avarija buvo sukurta dėl neatsargumo ir ji gali būti netinkama pirkti avariniu būdu.

Avariniams pirkimams apibrėžti ir stebėti paprastai sudaromi kruopštūs protokolai. Tikslas yra užkirsti kelią situacijoms, kai žmonės naudojasi šiuo kraštutiniu metodu, kad patenkintų pagrindinius poreikius. Neatidėliotinas pirkinys gali kainuoti brangiau, ypač jei jis susijęs su nelaime, didesne nei tiesioginiai organizacijos poreikiai. Pavyzdžiui, uragano metu generatoriai gali labai brangti, o įmonės, kurioms reikia juos pirkti, kad paslaugos veiktų, išleis daugiau, nei išleis iš anksto įsigijusios generatorių, kad pasiruoštų ekstremalioms situacijoms.

Neatidėliotinam pirkimui gali būti naudojamos specialios leidimo formos. Forma paaiškina situacijos pobūdį, apibrėžia ekstremalią situaciją ir pagrindžia, kaip reikėjo išlaidų. Vadovui ar skyriaus vadovui gali tekti pasirašyti formą, nurodant, kad ji buvo peržiūrėta ir patvirtinta. Susirūpinę buhalteriai gali prašyti atlikti auditą ir ateityje gali rekomenduoti veiklą, pvz., geresnį ekstremaliųjų situacijų planavimą, kad tokios situacijos nepasikartotų.